War of the Ring

Žaidimo statistika:
Išleidimo metai: 2004
Autoriai: Francesco Nepitello, Marco Maggi, Roberto Di Meglio
Boardgamegeek.com reitingo vieta: 16
Žaidėjų skaičius: 2-4
Žaidimo laikas: 4-5 val.
Žanras: Fantasy, nuotykinis, karinis

Visada galvojau (o ir dabar taip galvoju), kad didelės trukmės, epiniai žaidimai turi būti skirti dviems žaidėjams. Surinkti kokius keturis ar daugiau žaidėjus, kurie žinotų žaidimo taisykles ir būtų pasiruošę žaidimui paaukoti visą dieną, Lietuvoje tikrai sunku. Visai kas kita su dviem žaidėjais – galų gale pažaisti kokį labai ilgą vakarą gali prikalbinti ir namiškį. Kai stalo žaidimų kolekcijoje atirado noras turėti tikrai didelės apimties, epinį žaidimą – akys nukrypo į „War of the Ring“. Visų pirma orginaliosios žaidimo taisyklės ir skirtos dviems žaidėjas. Žaidimas 3-4 tai jau taisyklių adaptvimas. Na ir „Žiedų valdovo“ tematika man labai artima ir patinkanti. Plius žaidimas boardgamegeek.com puslapyje vertinamas tikrai aukštai.

Tai tikrai labai didelis žaidimas. Gigantiška žaidimo lenta – tiksliau dvi lentos, sujungtos į vieną labai tiksliai vaizduoja Viduržemio pasaulį. Atvertęs lentą – žemėlapį taip ir pradedi jį studijuoti: va Širas, iš čia Frodas pradėjo savo kelią, va Rivendeilas, o štai ir Mordoras. Dar čia rasime ir didžiulę krūvą plastikinių figurėlių, vaizduojančias įvairiausių Viduržemio tautų kareivius, karžygius ir vadus ir be abejo pagrindines Žiedo Brolijos herojų bei Saurono pakalikų figurėles.

Kaip jau minėjau šis žaidimas dviems. Vienas kariauja už Laisvąsias Tautas ir Broliją, kitas už Sauroną. Žaidime dvi linijos: nuotykinė, visiems žinoma Žiedo istorija. Brolija stengiasi sunaikinti Žiedą, Sauronas siekia jį susigražinti ir karinė, Laisvų Tautos karas su Tamsos jėgomis. Ir vienos ar kitos pusės pergalė žaidime pasiekiama arba tokia arba kitokia. Laisvos Tautos laimės žaidimą jei sunaikins žiedą arba užkariaus Sauroną pasiekdamas 4 pergalės taškus (už užkariautą priešo tvirtovę duodami 2 taškai, už užkariautą sostinę 1 taškas). Tamsos Valdovas laimės susigražinęs žiedą arba pavergęs Laisvąsias Tautas su 10 pergalės taškų.

Kuriuos veiksmus žaidime gali atlikti lemia kauliukai. Žaidėjai meta tam tikrą skaičių kauliukų. Jų skaičius priklauso kiek tam tikrų herojų yra žaidime. Šešėlis pradeda nuo 7 kauliukų (gali pasididinti iki 10), Laisvų Tautų žaidėjas pradeda nuo 4 (gali pasididinti iki 6). Išridenti kauliukai simboliais parodo kokius veiksmus žaidėjai paeiliui galės atlikti. Tiesa, dalį kauliukų Šešėlio žaidėjas iš karto gali paskirti Žiedo medžioklei. Apskritai žaidime metama daug kauliukų, metami veiksmo kauliukai. Mūšiuose naudojami klasikiniai D6 kauliukai. Ir nors atrodytų kad žaidime labai didelis sėkmės faktorius, taip nėra. Kaip ten bebūtų vistiek pergalę lems strategija ir stipresnė armija užpuolusi silpnesnę visada turės žymiai daugiau šansų laimėti. O mažą atsitiktinumo reikšmę įvardinčiau gyvenimiška – būna, kad juk ir pasiseka kartais netikėtai :).

Kaip jau minėjau žaidime dvi linijos. Pirmoji Žiedo istorija. Čia Brolija stengiasi keliauti link Lemties kalno Mordore. Pakeliui pasirodydama tai vienoje, tai kitoje Laisvų Tautų sostinėje Brolija kartu bando įkvėpti jas kovai su Tamsos Valdovu. Šešėlio žaidėjas gi bando žiedą sumedžioti. Visa Žiedo medžioklės mechanika žaidime yra sugalvota tikrai originali. Nors ir nemažas sėkmės faktorius, bet vis tik reikalauja strategijos ir keleto ėjimo į priekį numatymo. Kada Brolijai pasiskelbti ir pasirodyti, kada vėl pranykti. Kiek toli per ėjimą nueiti (kuo toliau vieno ėjimo metu Brolija nueina, tuo lengvesnė Sauronui Žiedo medžioklė). Laisvos Tautos taikios iš prigimties. Žaidimo pradžioje nei viena jų netiki karu su Tamsos jėgomis, išskyrus visa įžvelgiančius elfus. Todėl jas reikia sukelti karui. Tai gali padaryti tik Brolija, pasiskelbusi tos šalies sostinėje, arba pats Tamsos Valdovas, užpuolęs tą šalį. Kol tauta nėra karo padėtyje tol jos armija negali palikti šalies, negalima pašaukti naujų karių. Todėl Brolijos kelias neapsiriboja vien Žiedo nešimu. Žaidimo eigoje Brolija gali išsiskirti, Frodas, aišku, turi vieną tikslą, bet kiti Palydovai gali palikti Broliją ir eiti kelti Laisvos Tautos arba padėti joms kare.

Karinė linija žaidime taip pat gana įdomi. Čia jau pranašumą turi Šešėlio žaidėjas. Jau vien dėl to, kad visi jo žuvę kariai keliauja atgal į rezervą, tad jis turi faktiškai neišsemiamus armijos pulkus. Laisvų Tautų kariai žuvę mūšiuose keliauja kažkur anapus ir į žaidimą nebesugryžta. Be to tautas, tarnaujančias Šešėliui yra žymiai lengviau sukelti karui. Tad nenorėdamas pasikliauti atsitiktinumu medžiojant Žiedą, Šešėlio žaidėjas turi gana intensyviai bandyti pavergti Laisvąsias Tautas. O ir pergalės taškų tam jam reikia žymiai daugiau (minėjau jau -10). Laisvų Tautų žaidėjo pareiga šioje žaidimo linijoje organizuoti kuo geresnę gynybą. Pulti jam tikrai neapsimoka, jau vien kol jis savo tautas pakels karui, žaidime praeis nemažai laiko. Ir tik tuo atveju, kai matysis, kad Žiedo medžioklė tikrai jau tampa labai pavojinga, vertės bandyti pulti Sauroną. Aišku jam taškų reikia žymiai mažiau – tik 4. Bet kaip jau minėjau Laisvos Tautos turi ribotą armiją. Mūšių žaidime būna įvairių: artimų ir tvirtovių apgulčių. Visko nepapasakosiu.

Svarbų vaidmenį žaidime vaidina kortos. Jos dviejų tipų: strayeginės ir herojų. Kiekvieno ėjimo pradžiuoje abu žaidėjai gauna po 1 kiekvienos. Jas jis gali panaudoti kada nori, tik sąlyga, kad rankose būtų ne daugiau 6 kortos. Kortos vaizduoja įvykius aprašytus Tolkeno knygoje ir tuo dar labiau priartina žaidimą prie žymiosios trilogijos. Kortas galima panaudoti ėjimo metu, panaudojant kauliukų rezultatus, galima naudoti mūšiuose. Jų veiksmų yra įvairių įvairiausių. Protingas kortų panaudojimas – tiesus kelias į pergalę.

Pats žaidimas palieka tikrai gera įspūdį. Manau kiekvienam „Žiedų valdovo“ gerbėjui pažaisti jį būtina. Tačiau tai tikrai epinis ir labai didelės apimties žaidimas. Jau vien pasiruošimas jam kiek trunka. Plius storoka (32 A4 pslp) taisyklių knyga. Jau buvau perskaitęs taisykles, kai sėdau pirmą kartą žaisti. Priešininkas dar nebuvo žaidęs. Kol pradėjom žaisti praėjo 3 valandos – pasiruošimas žaidimui ir taisyklių aiškinimas tikrai užtruko ilgai. Tad šiaip prisėdus jo nepažaisi, tam reikia bent pusę dienos. Bet nežiūrint visa tai žaidimas tikrai labai įdomus, dinamiškas ir dėl to kad negali būti dažnai žaidžiamas – nenusibostantis.

Konkurencija su kitais žaidėjais: 10 – Dvi nesutaikomos pusės. Šešėlis ir Šviesa. Gėris ir Blogis. Apie kokią dar didesnę konfrontaciją galima šnekėti?
Optimalus žaidėjų skaičius: 2 – Sakiau, tai žaidimas dviems. Yra variantas 3 ir 4, bet tai jau žaidimo adaptacija.
Sėkmės ir strategijos santykis (%): 25/75 – Žaidime yra kortų, daug metama kauliukų. Bet dėl žaidimo dydžio laimėti vien lydint sėkmei, neįmanoma
Sudėtingumas – 8. Taisyklių daug, vien atmintukas (špragalkė) žaidėjui – A4 lapo dydžio. Nors taisyklių ir daug, bet išdėstytos jos pakankamai aiškiai, daug studijuoti nereikia, tik kad to skaitymo daug, kai jau žaisti norisi. Žaidime daug strategijos, tad patirtis žaidime irgi lems daug.
Bendras vertinimas – 9. Norisi gal rašyti ir 10. Bet 10 rašysiu vienam vieninteliam žaidimui, kurį sužaidęs, kitų nebežaisiu. Tokio dar nėra. :)