Antrasis „Carcassonne“ Lietuvos čempionatas

Dalyvauti šiame čempionate nežadėjau. Tačiau išgirdęs pasakojimus kaip jis vyksta, užsikabinau ir sudalyvavau. Galiu konstatuoti, kad jame dalyvauti yra netgi įdomiau, nei „Naujakurių“ čempionate. Labai gaila, kad dalyvavo tiek mažai žmonių. Iš viso užsiregistravo tik 7 žaidėjai, kad būtų porinis skaičius, aštuntuoju žaidėju tapo vienas iš organizatorių. Reglamentas paprastas: žaidžiama po 2, kiekvienam skirta po 20 min, sužaidžiama po 6 partijas, 4 geriausieji patenka į pusfinalį. Naujovė tapo ta, kad pagal pasaulių čempionatų reglamentą, kai yra kito žaidėjo ėjimas, leidžiama sau išsitraukti kortelę ir kol kitas žaidėjas atlieka veiksmus, pagalvoti kur geriau ją statyti. Įvedus šią pataisą problemų dėl laiko limito neliko visai.
Aš pats šiam čempionatui nesiruošiau visai, patį žaidimą labai senai žaidęs, o ir žaidęs buvau tik su šeimyna. Žaidžiant su šeimyna labai kenkėjiška taktika nepažaisi, tačiau žinojau, kad tokiame iš pirmo žvilgsnio taikiame žaidime, yra tikrai neblogų kenkėjiškų kitiems žaidėjams taktikų. Tad pats nieko daug nesitikėjau, tikslas buvo išbandyti savo kailiu ką reiškia šį žaidimą žaisti su patyrusiais tokią taktiką žaidėjais.
Pirmoji pati partija ir buvo su tuo vaikinu iš organizatorių. Jis dar prieš prasidedant partijai vis skaitė žaidimo taisykles, kas davė suprasti, kad tai tikrai nebus patyręs žaidėjas. Pati partija praėjo labai ramiai, vienas kitam visai nekenkėm, ramiai sau dėliojomės korteles. Ko pasekoje laimėjau labai nedaug, berods vos 6 taškais.
Antroji varžovė jau buvo kur kas stipresnė. Partijos esminis momentas buvo vienas labai didelis miestas, kurį valdžiau. Rankose jau buvo kortelė, su kuria miestą būčiau užbaigęs ir būčiau gavęs tikrai labai daug taškų (daug miesto kortelių buvo su herbais), bet deja prieš pat nosį varžovė pastatė kampe savo miesto kortelę. Ko pasekmėje miesto užbaigimas tapo įmanomas tik esant abiems valdytojams. Viso gavau į kailį gerai, berods virš 30 taškų.
Trečioje partijoje varžovas vėlgi nebuvo iš stipriausiųjų. Partija nebuvo labai kenkėjiška, visai sekėsi su vienuolynais. Laimėjau, tačiau nedidele taškų persvara.
Ketvirtoje ir penktoje partijoje pamačiau kas yra tikri „Carcassonne“ žaidėjai. Vienas priešininkas buvo vaikinas apskritai, kaip parodė ateitis, laimėjęs visus 6 atrankos turus, kitas varžovas buvo Marius (ex „Brain Games“). Prieš abu gavau gerai į kaulus. Prieš Marių pats žaidžiau idiotiškai. Praktiškai savo žinioje teturėjau du meeplus. Pats kelis užblokavau, per savo durną galvą sujungiau savo gerą lauką, su mažu Mariaus laukeliu. Žodžiu buvo gera pamoka, kaip matyti žaidimo lauką, kaip žaisti.
Šeštoje partijoje teko garbė susikauti su kolega Exonn. Abu turėjom po dvi pergales, aš lentelėje buvau 4, tad norint toliau rungtyniauti buvo būtina pergalė. Pamokos jau davė kažkiek, jaučiausi stipresnis ir pavyko nugalėti kelių taškų skirtumu. Jau buvau praktiškai įsitikinęs, kad žaisiu pusfinalyje. Tačiau. Taip jau gavosi, kad buvusi penktoje vietoje žaidėja sutriuškino antroje vietoje buvusią žaidėją (tą nuo kurios aš gerai gavau). Abu turėjom po tris pergales, bet pagal reglamentą ji turėjo daugiau pergalių prieš aukštesnį reitingą turėjusius žaidėjus (būtent ši pergalė). Ką gi likau be nieko, 5 vietoje.
Abiejuose turnyruose buvau ant pusfinalio slenksčio, bet į juos nepatekau. Carcassonne čempionatas visai patiko, buvo greitas, nereikėjo ilgai laukti ir azartiškas. Naujakurius jaučiausi atsižaidęs, šio žaidimo greitai neišsitrauksiu.

1 Comment

wrrugsėjo 2nd, 2010 at 22:06

Vat Carcassonne čempionate sudalyvaut ir man būtų įdomu (vienas geriausių man žaidimų). Bet šį kart kažkaip nesiryžau dar:)

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Eiti prie įrankių juostos