Prie sienų aukštųjų. Stronghold.

Žaidimo statistika:
Išleidimo metai: 2009
Autorius: Ignacy Trzewiczek
Boardgamegeek.com reitingo vieta: 192
Žaidėjų skaičius: 2-4
Žaidimo laikas: 2 val.
Žanras: Fantasy, Strateginis, Viduramžiai

Kaimynai lenkai toli pažengę stalo žaidimų pasaulyje. Jie ne tik lokalizavę visą krūvą žinomesnių stalo žaidimų, bet ir patys leidžia tikrai gero lygio, pasauliniu mastu žinomus žaidimus. Vieną iš jų šiandien ir aptarsiu. Žaidimas buvo išleistas pernai metų Eseno stalo žaidimų mugei ir iškarto šovė į populiarumo viršūnę. Jau prieš pasirodant jam žaidimas buvo apgaubtas įvairiausiais gandais. Pagal tuos gandus tai turėjo tapti vos ne geriausiu strateginiu žaidimu. Gerai dirbo pijaras. Stalo žaidimas tapo gana gerai žinomas ir Lietuvoje. Aišku, čia „Furorų“ dėka. Na bent kaip ten bebūtų stalo žaidimas pakliuvo ir į mano kolekciją, o šiandien aš bandau jį apžvelgti.

Žaidimas faktiškai skirtas dviems žaidėjams.Aišku yra galimybė žaisti trims ar keturiems, bet tai jau taisyklių interpretacija. Šiaip tai žaidimas dviems. Dvi pusės: Užpuolikas su piktųjų trolių ir orkų ordomis bandantis pralaužti sienos mūrus ir Gynėjas, kurio valdomi žmonės turi apsiginti nuo piktųjų gyvių. Žaidimo mechanika paprasta: kiekvieno rato metu užpuolikas gauna tam tikrą kiekį resursų ir gyvos jėgos, čia pirma rato fazė, jų dar kiekviename rate 5. Sekančiose 5-iose fazėse užpuolikas ir spręs kaip jam efektyviau panaudoti resursus ir karius. Ar siūsti juos prie sienos, ar gamintis įrenginius, ar net paaukoti keletą jų juodajai magijai ir užleisti ją ant gynėjo sienų. Atliekant pasiruošimus be jokios abejonės reikia laiko. Tą laiką Gynėjas gali išnaudoti stiprinant savo gynybinius įtvirtinimus. Kiekvienoje fazėje, kiekvienas veiksmas vertinamas laiko vienetais. Tuos vienetus gynėjas ir leidžia. Jam nereikia resursų, nereikia darbo jėgos, reikia tik laiko. Po 6 fazių vyksta susirėmimai, po jų žiūrima ar užpuolikui pavyko įsiveržti į vidų ar ne. Jei ne prasideda naujas ratas ir taip viskas nuo pradžių. Tų ratų žaidime 10, jei per 10 ratų užuolikas taip ir nesugebės įsiveržti, tai ir pralamės. Pralaimės net jeigu ir pavyks įsiveržti, nes įsiveržus skaičiuojami pergalės taškai. Pas ką jų bus daugiau tas ir laimės. Va ši taisyklė mane ir glumina. Žaidimo pradžioje užpuoliko sąskaitoje 10 taškų. Po kiekvieno rato vieną tą tašką, jei nepavyksta įsiveržti jis atiduoda gynėjui. Gynėjas turi 4 taškus, juos jis gali laikyti, o gali panaudoti kokiam geram dalykėliui, čia jau jo reikalas. Užpuolikas dar gali užsidirbti papildomus taškus, įvykdidamas kai kurias sąlygas. Bet vistiek jei jam nepavyksta įsiverti iki 7 ėjimų, paskui laimėti tampa labai sunku. Mano manymu šioje vietoje nebuvo labai paskaičiuota. gal iš viso reikėjo atsisakyti tų taškų, kažkaip palengvinant Gynėjo padėtį ir pergalės sąlyga pakeisti tik įsiveržė/neįsiveržė. Bet faktas vienas, jei užpuoliką valdo žaidimo naujokas jam laimėti bus begalo sunku. Problemą sprendžiam, jam duodami dar 3 papildomus pergalės taškus.

Kai gavau žaidimą ir studijavau jo taisykles – džiūgavau. „Čia turėtų būti geras žaidimas“, „Štai tokius aš mėgstu“ – čia mano mintys studijuojant taisykles. Sėdus prie stalo ir sužaidus keletą partijų tas entuziazmas po truputį slopo. Kodėl? Visų pirma, mano nuomone, tai vis tik labiau žaidimas vienam o ne dviems. Antrasis (Gynėjas) neturi didelės pasirinkimo laisvės ir plačios strategijos. Papraščiausiai stiprint gynybą, renkantis vieną iš keliolikos veiksmų. Tie patys veiksmai kiekvienoje partijoje. Atrodo, kad labiau patyrusį gynėją nugalėti šiame žaidime labai sunku. Užpuolikui sunku, o Gynėjui nuobodoka. Užpuolikui atsiveria platesnės galimybės strateguoti. Jis turės žymiai daugiau pasirinkimų. Leidėjai stengėsi duoti žaidimui kuo didesnį ilgaamžiškumą ir todėl pridėjo veiksmų kortas. Veikmų korta, kurių kiekvienai fazei žaidėjas gauna po 1, yra nurodyti tik 3 veiksmai, kuriuos užpuolikas gali naudoti toje partijoje. Iš viso tų veiksmų kiekvienoje fazėje bųna apie 9. Atrodo, va, išspręsta problema, kiekviena partija bus vis skirtinga. Nė velnio. Esmė lieka ta pati, kai kurie veiksmai kartojasi vos ne kiekvienoje kortoje. Atžaidęs kokias 5 partijas faktiškai nebematai skirtumo tarp vienos veiksmo kortos ar kitos.
Čia pažėriau nemažai kritikos žaidimui, bet vis dėlto aš ir dabar manau, kad jis nėra prastas. Tematika įdomi, žaidimo mechanika įdomi, ko gi daugiau reikia. Galbūt problema labiau manyje? Dabar rašydamas bandau primesti visus savo turėtus varžovus žaidžiant šį žaidimą. Aha, nė vieno patyrusio. Visus, su kuriais žaidžiau, žaidimą žaist ir taisykles mokinau aš pats. Pats žaidimą studijavau iš taisyklių. Tad tikrai gero ir stipraus varžovo šį žaidimą žaidžiant aš neturėjau. Gal su juo sužaidus atsivers kitos žaidimo galimybės? Jei kas norėtų parodyti, prašom, aš su malonumu suloščiau.
Kas mūsų laukia žaidimo dėžėje? Pati žaidimo lenta labai graži. Manau viena iš gražiausių mano matytų žaidimų lentų. Jai dedu labai didelį pliusą. Komponentai (kareiviai) mediniai kubeliai. Čia gal jau norėtūsi figurėlių, toks vaizdas gamintojai pataupė. Nors aišku užpuolikas savo kariauną renka atsitiktiniu būdu traukdamas ją iš maišelio. Būtų figurėlės koks čyteris apčiuoptų skirtumus ir išsitrauktų tai ko jam reikia. Bet vistiek nepaleidžia mintis kad pataupyta. Kartotiniai žetonai geros kokybės, geros spaudos, čia prikibti nėra prie ko. Taisyklių knyga. Taisyklės angliškame variante kiek suveltos, matosi kad tai verstinės. Apskritai ir čia jaučiasi taupymas. Juk galėjo Puolėjo ir Gynėjo knygas išleisti atskirai. Dabar gi tenka dalintis, vienas pavarto, kitas. Knyga reikalingas dalykas, joje aprašomi visi veiksmai. Ant lentos tik žetonai su simboliais, aprašymas knygoje. O ja reikia dalintis, o juk kol veiksmus atlieka priešininkas būtų galima pasigilinti ir į savo veiksmus. Ką čia taisyklės, gamintojai sugebėjo net atmintinę išleisti vos vieną, nepagalvoję, kad žaidžia juk daugiau. Ar vis dėlto tai žaidimas vienam, ką aš jau anksčiau samprotavau?
Žaidimo pliusai: graži žaidimo lenta, įdomi tematika, nėra sėkmės faktoriaus
Žaidimo minusai: Žaidimo partijos gana vienodos, nesubalansuoti žaidėjų veiksmai, užpuolikui sunku laimėti, nors ir pavyksta įsiveržti, puolėjo ir gynėjo knygos vienoje knygoje
Išvados: tai nei karinis, nei strateginis žaidimas. Kažkas tarp karinio ir strateginio. Manau jį galėtų tarpusavyje žaisti tas kuriam labiau patinka kariniai ir tas kuriam strateginiai. Šiame straipsnelyje pažėriau kritikos jam, bet manęs vis dar neapleidžia mintis, kad aš jo dar pilnai neišnaudojau.
Konkurencija su kitais žaidėjais: 10 – Mūšiai prie pilies sienos, kur pasigailėjimo nerasta
Optimalus žaidėjų skaičius: 2 – yra versija ir 3, ir 4. Bet vistik tai žaidimas dviem
Sėkmės ir strategijos santykis (%): 5/95 – net traukiamos pataikymo kortos sėkmės faktoriaus daug neužkelia (tie 5 procentai butent dėl tų traukiamų kortų), daugiau vien strategija ir taktika. Aklai puolant ar ginantis nieko nepavyks
Sudėtingumas – 8. Yra ką mokytis žaisti. Daug žetonų, daug pasirinkimų.
Bendras vertinimas – 6. Kažko jam vis tik trūksta. O gal labiausiai trūksta man? Stipraus žaidimo priešininko?