Ant pasaulio stogo. K2.

Žaidimo statistika:
Išleidimo metai: 2010
Autorius: Adam Kałuża
Boardgamegeek.com reitingas: 7,65
Žaidėjų skaičius: 1-5
Žaidimo laikas: 45-60 min
Žanras: nuotykinis, alpinizmas

Lenkai šaunuoliai. Tai ką jie pasiekė stalo žaidimų pasaulyje tikrai pavydu. Jie leidžia nemažai stalo žaidimų, nemaža dalis tampa hitais ne tik Lenkijoje, bet ir visame pasaulyje. Štai vasarą bebūdamas ten apžiūrinėjau stalo žaidimą skirtą Žalgirio mūšiui. Iliustracijos puikios, žaidimas išleistas puikiai. Žodžiu, stovėjau ir seilę varvinau, nuo pirkimo sustabdė kalbos barjeras – na nesuprantu lenkiškai. Gal šio žaidimo ir nerasite ne lenkiškai ir adaptuoto kitomis kalbomis, bet lenkai viso pasaulio stalo žaidimų rinkai išmeta nemažai kitų puikių žaidimų. Taip yra ir su žaidimu, kurį ruošiuosi apžvelgti. Vos pasirodęs pernykštėje Eseno stalo žaidimų mugėje, jis iš karto tapo populiarus visame pasaulyje, populiarus tapo ir Lietuvoje. Kiek žinau visos atsivežtos šio žaidimo partijos „Rikio“, ar „D6“ parduotuvėse buvo išgraibstytos. Na ir BGG reitingas, toks tikrai nemažas. Na užteks apie visa tai geriau kreipkime dėmesį į žaidimą.
Aš myliu kalnus. Kalnai turi kažką tokio, aišku savęs alpinistu negaliu laikyti, bet savo laiku baigiau alpinizmo kursus ir labai intensyviai ruošiausi užkopti bent į Montblaną. Tada nepavyko, bet minties ten užkopti dar neatsisakiau. Man patinka viskas, kas susiję su kalnais. Godžiai skaitau knygas apie kalnus, žiūriu apie juos filmus. Todėl, kai išėjo ir stalo žaidimas skirtas šiai tematikai, aš tiesiog negalėjau jo neįsigyti.
K2 kalnas Karakorume, Pakistano teritorijoje. Tai antras pagal aukštį kalnas, bet dėl ypač sudėtingų kopimų sąlygų jis dar vadinamas „Kalnu – žudiku“. Joks kitas kalnas nepareikalavo tiek aukų, kiek šis.
Žaidime jūs vadovaujate dviejų alpinistų komandai. Tikslas – užkopti kuo aukščiau, bet svarbiausia išlikti gyviems. Juk kalnas – žudikas.
Ką rasime dėžėje?
Dvipusė žaidimo lenta, viena pusė „vasara“ – lengvesnis žaidimo variantas, antroji „žiema“ jau patyrusiems žaidėjams. Orų kortelės, kurios rodo orus tam tikruose kalno aukščiuose, irgi yra dviejų lygių – „vasaros“ lengvesnis variantas ir „žiemos“ sunkesnis. Taigi žaidimą galima žaisti 4 sunkumo lygiais. Kiekvienas žaidėjas gauna savo spalvos rinkinius, juose: sveikatos kortelės, kuriuose žymima dviejų žaidėjų alpinistų sveikata, alpinistų figūrėlės, kiekvienas jų turi po palapinę ir 18 veiksmų kortų, kuriomis žymėsime savo veiksmus. Taip pat prie komponentų rasime rizikos žetonus, kiekviename rate, žaidėjas užsimojęs aukščiausiai lipti turi pasiimti vieną jų.

Žaidimo mechanika
Žaidime yra du pagrindiniai kriterijai: judėjimas, kopimas aukštyn arba žemyn ir sveikata. Pas kiekvieną žaidėją rankose būna po 6 kortas, suteikiančias tam tikrais kiekiais šiuos kriterijus. Žaidėjai pasirenka po 3 kortas ir jas atsiverčia. Atvertus reikia pasverti riziką, tas kuris potencialiai į viršų turės daugiausiai judėjimo vienetų pasiima vieną iš trijų atverstų rizikos žetonų. Šie būna su skaičiais 0, 1 arba 2. Šį skaičių ir reikia minusuoti iš savo judėjimo ar sveikatos skaičiaus. Po to paeiliui žaidėjai ir vykdo veiksmus: lipa žemyn ir aukštyn laukeliais. Kiekvienas laukelis skirtingo sudėtingumo, vienas gali pareikalauti 1 judėjimo vieneto, kitas net 3. Be judėjimo svarbus kriterijus yra ir sveikata. Žaidimą visi pradeda teturėdami po 1 vnt sveikatos (natūralu, kalnuose reikia aklimatizuotis). Galima vaikštinėti kalno papėdėje, šalia bazinės stovyklos ir aklimatizuotis. Kiekviena ten praleista diena prideda po 1 sveikatos. Bet ateina metas ropštis viršun. Užlipus virš 7000 m prasideda mirties zona, tokiame aukštyje kiekviena praleista diena kainuoja 1 sveikatos vnt., dar aukščiau dar daugiau. Kiekvienas alpinistas turi po palapinę, ją galima statyti kur nori, būdamas joje alpinistas gauna 1 sveikatos vnt. Palapine naudotis gali abu komandos alpinistai, tad galima sakyti, kad galima panaudoti dvi palapines. Dar sveikatinimui padeda specialios sveikatos kortos, kurios irgi prideda sveikatos, jos padeda greičiau aklimatizuotis ar būnant dideliame aukštyje ilgiau išgyventi. Didelę įtaką tiek sveikatai, tiek judėjimui daro orai. Žaidimo procese žaidėjai mat 4-6 ateinančių dienų prognozes, kur ir kokiame aukštyje siaus audra ir kaip ji įtakos alpinistų judėjimą ir sveikatą. Visa šita susiveda į 18 dienų ekspedicija, kurios tikslas komandai užlipti kuo aukščiau ir, svarbiausiai, išlikti gyvam.
Įspūdžiai
Vos gavus žaidimą degiau noru išbandyti. Taisyklių aiškinimasis pačiam ir kitiems neužtruko. Taisyklės paprastos ir aiškios. Sėdom žaisti. Aišku, lengviausiu lygiu, su „vasarine“ žaidimo lenta ir oro kortelėmis. Partija ilgai neužtruko, visų trijų žaidėjų po 1 alpinistą pasiekė viršūnę, visi sėkmingai išgyveno, nė vieno žuvusio. Pirmas įspūdis – ką taip paprasta? Na ok, lengviausias lygis, bet vis tiek… Iš karto sėdom žaisti antrą kartą. Pirmoje partijoje labai sėkmingai išsidėliojo oro kortos. Taip gavosi, kad pačioje pradžioje, kol visi aklimatizavosi, viršuje siautė audros, kai atėjo laikas kopti viršuje oras labai pagerėjo, tad mums neteko labai nuo to kentėti. To pasekmėje ir taip sėkmingai sulipome. Antrojoje partijoje viskas klostėsi žymiai sunkiau. Pirmasis žaidėjas, dar net pilnai neaklimatizavęsis su vienu alpinistu puolė viršun. Užlipti, ant viršūnes užlipo, bet nulipti nebepajėgė, teko nuleisti gelbėtojams. Tokia pati dalia teko ir man, bei trečiajam žaidėjui. Viršūnė pasiekta – nulipti nesugebama. Pirmojo žaidėjo žuvo ir antrasis alpinistas. Žiauru. Pasidarė aišku, kad tikrai negalima aklom pulti šturmuoti viršūnės, viską reikia gerai apskaičiuoti ir sveikatinimo kortas saugoti.
Žaidime jokio kalbos barjero – naudojami tik simboliai. Pakankamai nesudėtingas, kad galėtų žaisti nepatyrę žaidėjas, bet kartu pakankamai įdomus, kad galėtų žaisti patyrę žaidėjai. Žaidimo laikas sakyčiau idealus – trunka apie valandą, pakankamai, kad spėti įsijausti į žaidimą ir ne per ilgai, kad spėti sužaisti dar vieną partiją.
Taktika
Jau minėjau – nepulti aklom, viską paskaičiuoti. Laimėjimui nebūtina pati viršūnė (nors ir smagu užlipti), užtenka, kad abu tavo alpinistai užliptų kuo aukščiau. Svarbus dalykas palapinės. Jas reikia stengtis pasistatyti kuo aukščiau, pageidautina skirtinguose takuose, kad bėdos atveju jos praverstų abiems alpinistams. Sveikatinimo kortas (ypač tą, kuri duoda 3 sveikatos) reikia saugoti kiek galima ilgiau, viršūnės šturmui. Apačioje aklimatizuotis ir taip galima suspėti, viršuje ta korta žymiai vertingesnė. Visada reikia stebėti keik iš viso alpinistų šturmuoja viršūnę, kiekviename laukelyje gali būti tik tam tikras jų skaičius. Viena iš taktikų, žiauri – blokuoti laukelius besileidžiančiam iš viršūnės žemyn alpinistui, kad jis būtų priverstas viršuje praleisti kelias dienas. Patikėkite jis ten sunkiai išgyvens.

Viršūnė jau čia pat

Konkurencija su kitais žaidėjais
Ji nemaža. Bet čia priklauso nuo nusiteikimo. Galima žaisti kas sau, nekreipiant per daug dėmesio į kitų žaidėjų veiksmus, bet galima pakankamai kenkti blokuojant laukelius (jau minėtas pavyzdys aukščiau). Tokia žaidimo taktika tikrai pasiteisina. Taigi kiekvienam savo.
Sėkmės faktorius
Sėkmės žaidime yra, bet ji lemia nedaug, apskritai galima paskaičiuoti keletą žingsnių į priekį. Bet kartu kartais galima pasikliauti ir sėkmės faktoriumi (tikrai kitam ėjimui gausiu gerą kortą), jei jau nesinori ir tingisi viską apskaičiuoti.
Žaidimo pliusai
Pati žaidimo idėja
Yra solo žaidimo versija
Azartiškas žaidimas
Nesudėtingas, greitai perprantamos taisyklės
Nėra kalbinio barjero
Žaidimo minusai
Gana ilgokas „downtime“
Mažoka veiksmų kortų. Norėtųsi daugiau
Galutinis verdiktas: *** Tikrai geras žaidimas

Foto iš boardgamegeek.com

3 Comments

Laborantassausio 13th, 2011 at 15:09

visiškai susitapatinau su autoriumi, nes tokius pat jausmus šiam žaidimui ir kalnams jaučiu. Būtų įdomu sužinoti, ar solo partija pačiam patiko? Koks tikslas – tiesiog pasiekti viršūnę kaskart?

Profilio nuotrauka (pankis)
pankissausio 13th, 2011 at 15:12

Solo partijos nežaidžiau. O solo žaidimo tikslas toks: pasiekus tam tikrą aukštį gauni kažkokį taškų skaičių. Finale sudedi abiejų savo alpinistų taškus ir tie taškai parodo kokį titulą gauni: turisto, vaikščiotojo, alpinisto ar Himalajų užkariautojo.

wrsausio 13th, 2011 at 23:50

Žaidimas pasirodė įdomus, kai dar tik mačiau lentos eskizus. Iš aprašymo irgi atrodo įdomiai, bet nesusigundžiau jo pirkt:)

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Eiti prie įrankių juostos