Ataskaita apie sužaistas partijas #1

Ataskaitas apie sužaistas partijas norėjau skelbti jau senai. Pats save pagavau, kad man įdomiau skaityt apie sužaistas partijas, nei ilgiausias žaidimų apžvalgas. Bet tai nereiškia, kad apžvalgų čia nebeliks :) Taigi pradedu savo pirmą ataskaitą.

Pandemic – po labai ilgo laiko, buvo ištraukta ir šio žaidimo dėžė. Žaidėm dviese, su bazinėmis taisyklėmis, tik personažai ir specialiosios kortos buvo iš papildymo. Kadangi žaista buvo labai senai, nusprendėm, kad grįžtam į pradinukų lygį ir žaisim su 4 epidemijom. personažus išsitraukėm visai neblogus: man teko Mokslininkas, kuriam vakcinai išrasti užtenka 4 vienos spalvos kortų, kolega tapo Tyrėju – jis galėjo dalinti savo kortas bet kur. Vos pradėjus, vos antrame ėjime Tyrėjas mane Azijoje pavijo, atidavė vieną raudoną kortą, su kita pastatė stotį ir jau per mano ėjimą buvo išrasta raudona vakcina. Paskui gana greitai kilo dvi epidemijos, kartu sukeldamos epidemijos pliūpsnį keliose vietose, bet situacija buvo pilnai kontroliuojama, gana greitai buvo išrasta ir juoda vakcina, kolega gavo specialią kortą, kuria galima keisti personažą. Tad jis tampa Mediku ir gana greitai nuiminėja ligų kubelius nuo lentos. Negana to jis gauna 5 geltonas kortas ir geltona vakcina irgi jau pas mus. O dar liko beveik pusė nesuloštų kortų. Tad neskubant ir nesinervinant surenku trūkstamas mėlynas kortas ir žaidimą laimime labai lengvai. Galbūt sekėsi, o galbūt vis dėlto su 4 epidemijom lošti apsimoka tik žaidimo naujokam. Sau pagalvojau, kad beveik nelošęs papildymo scenarijų, bazinis žaidimas nors ir po ilgo laiko tarpo, bet vistiek liko pabodęs. Galbūt lošiant papildymo scenarijus jis pasirodys idomesnis?

Agricola – ir šitą žaidėm po ilgo laiko tarpo. Žaidėm dviese su žmona. Šiaip tai „Agricola“ jos žaidimas, prieš ją laimėti pavyksta ypač retai. Neveltui juokaujam, kad tai moteriškas žaidimas: rūpiniesi šeima ir ūkiu, augini vaikus, stengiesi, kad nebadautų. Šį kartą žaidėm Family versiją, t.y. be mažųjų pagerinimų ir užsiėmimo kortų. Ir man buvo žymiai lengviau. Kai turi kortas rankose, galimų veiksmų žymiai padaugėja ir dažnai nė nežinau ko geriau griebtis, kurią kortą geriau į žaidimą įvesti. Čia gi buvo aiškiau. Vysčiausi pamažu, labiau gyvulininkystę. Augo avys, šernai. Jie davė prieauglį, jų užteko ir šeimai maitinti. Daržai išvystyti buvo mažai, bet keletą daržovių lysvių turėjau, bet visai nevysčiau grūdų. Namas gana greitai tapo moliniu, atsirado trečias kambarys, o kartu ir naujas šeimos narys. Pačioje pabaigoje užveisiau ir keletą karvių, namas tapo akmeninis ir atsirado dar vienas šeimos narys, nors ir be kambarių. Priešininkas labai vystė daržus, pagrinde ten augino grūdus, įsigijęs duonkepę, sėkmingai kepė duoną. Bet štai gardai gyvūnams nebuvo gerai išvystyti. Augo keletas avių ir šernų. Baigus žaidimą pas žmoną nebuvo daug tuščių laukelių, pagrinde jie buvo užpildyti daržais, bet namas telikęs medinis, nebuvo karvių. Pas mane gi tuščios vietos buvo daug, bet gyvulių buvo nemažai, plius akmeninis namas, plius pagerinimo kortos davė nemažai taškų. Tad kažkaip pavyko laimėti.

Tobago – žaidėm trise. Man tai buvo ketvirta šio žaidimo partija, kitiems dviems pirma. Bet kadangi tai labai paprastas žaidimas, tai jie gana greitai pagavo esmę ir gavau į kaulus. Atradus ir iškasius pirmus lobius pirmavau, gavau neblogas lobių kortas, aktyviai dalyvavau lobio ieškojime, tad ir jų buvo nemažai. Vėliau pradėjo nebesisekti, gana greitai ištrauktos abi prakeiksmo kortos ir tada kai man buvo dar likę pasiimti nemažai lobio kortų. Vėliau labai kažkodėl pradėjau rinkti amuletus, tad lobio paieškose labai aktyviai nedalyvavau. Bet vis tiek buvau įsitikinęs, kad pirmauju ir kai suvedėm rezultatus labai nustebau, kad užėmiau garbingą trečią vietą. Šiaip žaidimas visai patiko, manau jis tikrai gana idealus žaidžiant su vaikais, čia nėra labai didelės konfrontacijos tarp žaidėjų, jie vienas kito neskriaudžia ir lobių ieško kartu. Galų gale ir dalybos vyksta gana humaniškai, tad vaikai tikrai nesijaus nuskriausti.

Dixit. Gana sekėsi, varžovai dažnai rinkdavosi mano kortas, bet galų gale tai vakarėlių žaidimas, o vadinasi gerai praleistas laikas ir niekas per daug dėmesio nekreipia kas laimėjo. P.S. Laimėjau aš :)

Ghost Stories. Ir nuo šito nupūtėm dulkes. Sužaidėm dvi partijas ir abi gavom kaip reikia. Jau buvau pamiršęs koks tai užknisantis žaidimas. Atrodo vaiduoklių kortos specialiai tokios blogos traukiamos (lyg tarp jų būta blogų). Vaiduokliai užėmė 4 kaimo pastatus, kai iki Wu-fengo buvo likę koks 10 kortų, abejais kartais vienuoliai jau buvo vos gyvi, teturėjo po 1-2 gyvybes. Kauliukus mesti visai nesisekė, atrodo tereikia išmesti vos vieną spalvą, bet neišmeti ir viskas. Žodžiu gauta į vienus vartus be šansų nė pagalvoti apie pergalę.

Jiems tuoj bus nekas