Sunkus statybininkų gyvenimas. Caylus

Žaidimo statistika:
Išleidimo metai: 2005
Autorius: William Attia
Boardgamegeek.com reitingas: 7,97
Žaidėjų skaičius: 2-5
Žaidimo laikas: 2-3 val.
Žanras: Strateginis, miesto statymas

Ilgai ruošiausi rašyti šio žaidimo apžvalgą. Ilgai rinkau žodžius. Juk tai neeilinis žaidimas. Stalo žaidimai aplamai unikalus dalykas. Atrodo, kad jie egzistuoja labai senai, bet iš tikrųjų jų antrasis kvėpavimas ir atgimimas prasidėjo 1995 m. išėjus „Katano salos naujakuriams“. Nuo tada atsirado savoka „eurožaidimai“, kurie iš esmės pakeitė stalo žaidimus. Dabar stalo žaidimai labai tobulėja, kasmet išleidžiama krūva naujų, visų nė nespėji sekti. Ir palyginti nesenai išleistas žaidimas jau laikomas klasika. Būtent toks ir yra „Caylus“. Būtent jo mechanika (darbininkų dėliojimas užsakant veiksmą) padarė na sakykim nemažą įtaką. Būtent ja remiasi dabar tokia populiari „Agricola“ ir nemažai kitų. Taigi pas mus ant salo „Caylus“ ir pradedame jį nagrinėti.

Tema

1289 metai. Norėdamas sustiprinti Prancūzijos karalystės sienas karalius Pilypas Gražusis nusprendžia pastatyti naują pilį. Šiuo metu Caylus yra tik mažas kaimelis, bet artimiausiu metu suvažiuos darbininkai ir amatininkai ir jam atsiveria didelės perspektyvos. Aplink daug statybinių aikštelių ir kaimelis pamažu virsta nemažu miestu.

Žaidėjai tampa statybų vadovais. Jie prisideda prie pilies statybos ir miesto vystymosi. Žaidėjai uždirba prestižo taškus ir užsitarnauja karaliaus malonę. Kai pilis baigiama statyti, žaidėjas, kuris turės daugiausiai prestižo taškų laimės.

Ką rasime žaidimo dėžėje?

Žaidimas, jei vertinti išvaizdą, nėra gražus. Ir tai jau pirmasis požymis, kad jis geras. Dėžėje randame žaidimo lentą, kuri vaizduoja pilį, mažą kaimelį priešais pilį ir kelią. Piešiniai ne patys gražiausi. Dar rasime krūvą kartotinių žetonų, vaizduojančių įvairius pastatus, kartoninius pinigus, na ir krūvą medinukų, Tai ir resursai (maži kubeliai) ir žaidėjo žetonai „tabletės“ skirti parodyti eiliškumą ar sukauptus taškus ir darbininkai „cilindrai“ norint rezervuoti tam tikrą veiksmą. Tad komponentai nėra įspūdingi, šiems laikams jie net atrodo pasenę. Bet aš ne pirmą kartą įsitikinu, kad komponentų išvaizda ne svarbiausia, tad sėdam žaisti.

Sėdame žaisti

Taisyklių nagrinėjimas kiek užtruks. Jų nėra daug (taisyklių), bet pasigilinti teks, bet taisyklės gana greitai perprantamos ir sėdus žaisti bei sužaidus keletą ratų į taisyklės žvilgtelti priseis nedažnai. Bet tai yra žaidimas labiau patyrusiems kas tai yra stalo žaidimai. Naujokai šio žaidimo greitai išsigąs, tiek daug veiksmų, ko griebtis, tiek taisyklių. Bet patyrusiems jis turėtų patikti. Iš pirmo žvilgsnio viskas paprasta, dedi darbininką ant laukelio ir rezervuoji veiksmą kurį jis atliks. Yra trys pagrindinės veiksmų grupės: pirmoji tai pilies statyba, čia siunti savo darbininką, plius duodi tam tikras statybines medžiagas. Atrodo, kad pilį statyti nepasimoka – vieni nuostoliai. Bet taip nėra. Visų pirma tai pergalės taškai, kurie duodami nors ir kiek prisidedi prie statybos. Bet jei tame rate tavo darbininkai prisidės prie jos daugiausiai, tai gausi dar ir karaliaus malonę, o ji pasižymi įvairiomis materialinėmis dovanomis (dažnai ir labai vertingomis). Kita veiksmų grupė: specialieji veiksmai: čia galima keisti žaidėjų eiliškumą, sudalyvauti riterių turnyre ir užsidirbti papildomą karaliaus malonę, galima užsidirbti papildomų pinigų arba pasiuntus darbininkus į karčemą tikėtis, kad jie dirbs už mažesnę algą. Na ir trečia veiksmų grupė – paprasti veiksmai. Čia kasami resursai, kurie reikalingi pilies ar kitų pastatų statybai, yra turgus kur resursus gali keisti į pinigus ir atvirkščiai, na ir statyti kitus pastatus. Juos statyti tikrai labai apsimoka. Negana to, kad gauni pergalės taškų, bet ir kas kartą kai tuo pastatu pasinaudos kitas žaidėjas gausi papildomus pergalės taškus, o kartais ir kokį resursą. Pastatai čia dalinami į keletą grupių: paprasti, mediniai, akmeniniai, prestižiniai. Vieni didina resursų gamybą, kiti duoda daug pergalės taškų, kiti duoda pajamas kiekviename rate. Štai taip dėliojant darbininkus ir vyksta žaidimas, kol karaliaus pasiuntinys pasiekia tam tikrą tašką ir žaidimas turi baigtis. Bet yra čia viena razinka, kuri, mano nuomone, žaidimui ir suteikia to interaktyvumo, azarto ir galimybės jaukti kitų planus. Kaip žinia darbininkai visur ir visada būna tingūs. Neprižiūrėk ir žiū jau sėdi ir nosį krapšto. Čia juos prižiūri prižiūrėtojas. Kas kartą jis apeina darbininkus ir žiūri, kad visi dirbtų tvarkingai. Bet prižiūrėtojas irgi žmogus. Juk galima jam duoti keletą monetų su prašymu nusisukti nuo kokio varžovo darbininko, tegul pailsi vargšelis. Kas kad jo šeimininkui neduos kokių pajamų. Nieko tokio! Va būtent šio prižiūrėtojo papirkinėjimas yra labai svarbus akcentas žaidime. Aišku tai galioja tik nesenai pastatytiems paprastiems pastatams. Paprasčiausiai žaidėjai, papirkinėdami prižiūrėtoją, nustato iki kur jis šiandien keliaus prižiūrėdamas, kad darbininkai dirbtų. Tam reikia leisti savo monetas, jų dažnai gaila, bet prižiūrėtojui nuėjus iki tam tikro taško, už jo esantys darbininkai nedirbs ir konkurentams neduos pajamų. O tai labai vertinga. Tad čia ir tampa svarbu kada pasuosi, anksčiau pasavęs pirmas papirkinėsi prižiūrėtoją, o tai jau nepasimoka, nes vėliau pasavę žaidėjai perstums prižiūrėtoją ten kur jiems geriau.

Aplamai žaidime yra pastovus resursų ir pinigų trūkumas. Pinigus žaidime apskritai sunku gauti. O kiekvieną kartą siunčiant darbininkus dirbti, reikia jiems ir algą mokėti. O dar pamatę, kad kiti, kito žaidėjo, darbininkai nedirba (žaidėjas pasavo) irgi nebenori dirbti ir tenka algą kelti. Su resursais irgi ne ką lengviau. Iš esmės jie renkami pilies statybai, bet jų reikia ir kitų pastatų statybai. Žodžiu visos partijos metu teks sukti galvą kaip geriau išskirstyti resursus, kuriuos geriau išgauti, iš kur gauti pinigų darbininkams ir dar kad užtektų papirkti prižiūrėtoją.

Įspūdžiai

Tai be jokios abejonės geras žaidimas. Jei net lyginant su „Agricola“ (nori, nenori, bet tai panašūs žaidimai su panašia mechanika), man „Caylus“ patiko labai. Čia yra didelis galvosūkis, sukti galvą ką daryti tenka nuolat. Čia nėra jokio sėkmės faktoriaus, viskas atversta, viskas priklauso tik nuo tavęs. Ir nors atrodo didelio „downtime“ čia lyg ir neturėtų būti, bet jis čia nuolat. Ypač jeigu žaidžia tokie, kur mėgsta ilgiau galvą pasukti. Tavo planai nuolat sujaukiami, kitam žaidėjui užbėgus už akių ir pastačius savo darbininką ten kur ką tik planavai. Dar norėčiau prie negerų dalykų paminėti partijos trukmė. Čia, jei žaisit penkiese, užtruksit geras 3 val. ir žinant kad tai tipiškas eurogeimas tokia partijos trukmė yra per didelė ir dažnai nutinka taip, kad pabosta. Bet kaip ten bebūtų šis žaidimas jau tapo klasika, jo mechaniką naudoja daug žaidimų ir tai yra tikrai geras žaidimas.

Žaidimo pliusai
Visai nėra sėkmės faktoriaus
Gera žaidimo mechanika (ypač dėl prižiūrėtojo)
Reikia gerai pasukti galvą
Gerai žaidžiasi tiek dviese, tiek penkiese

Žaidimo minusai
Išvaizda
Partijos trukmė
Reikia gerai pasukti galvą

Verdiktas
*** – norėjau duoti 4 žvaigždutes, bet berašydamas atradau kiek minusų. Na ok, tebūnie 3,5 žvaigždutės. Tai tikrai geras žaidimas, tapęs jau klasika, su kai kuriais minusiukais.

Foto iš Boardgamegeek.com