Kasamės dar giliau. Saboteur 2

 Gera naujiena – blogas niekur nedingo. Eilinės atostogos ir planai rudeniui vėl sugrįžti į daug maž pastovų tempą.  Bet dabar vis dar vasara. Vasarą nieko rimto nesinori. Bet yra draugų būrys, su kuriais faina vakarais palošti kažką nelabai rimtą. Jau seniai sakiau, kad geriausias vakarėlių žaidimas Saboteur. Ir štai kada parduotuvių lentynose atsirado „Saboteur 2“ aš tiesiog negalėjau jo neišbandyti. Taigi skubu pasidalinti įspūdžiais apie šio žaidimo papildymą.

Personažai

Jų atsiranda daugiau. Visiems taip gerai žinomi blogiukai liko. O štai gerieji nykštukai dabar dalinasi į dvi komandas – žaliųjų ir mėėlynųjų. Ir auksą dalinsis tik ta komanda, kurios atstovas atverčia kortą su auksu. Yra ir nykštukų vadas. Jis priklauso abiejoms frakcijoms ir auksą gaus bet kuriuo atveju, jei tik jį nykštukai ras. Tik gaus 1 grynuoliu mažiau nei visi kiti. Yra ir spekuliantas. Jis ramus – auksą gaus bet kuriuo atveju, tik jis gaus 2 grynuoliais mažiau nei likę, nesvarbu kas tai bebūtų blogiukai, ar gerieji nykštukai. Yra dar geologai – auksas jiems neįdomus, juos domina tik kristalai. Iš esmės jų tikslas yra kuo ilgiau vilkinti žaidimą su ta mintimi, kad tuneliuose atsiras daugiau kristalų.

Tunelių kortos

Anksčiau žaidžiant didesniam skaičiui: 8-10 žaidėjams didžiausias žaidimo trūkumas buvo tas, kad labai greitai baigdavosi tunelio kortos. Dabar jų yra vos ne dvigubai daugiau ir taip greitai nesibaigs. Iš naujovių reiktų pažymėti takus su tam tikros spalvos varteliais. Pro juos galės praeiti tik atitinkamos spalvos nykštukas. Taip pat atsiranda tiltai, kur susikryžiuojantis kelias nesusijungia ir kopėčių, turinčių tiesioginius išėjimus į tunelio pradžią (sprogdinti bus jau sunkiau).

Veiksmo kortos

Didžiausias žaidimo privalumas – dabar lengviau atsiblokuoti. Jei sugadina tavo kurį nors įrankį užtenka iš rankų išmesti dvi kortas ir blokavimo kortą. Iš kaladės pasiimi tik vieną kortą. Rankose kortų mažiau, bet tu laisvas. Anksčiau, ypač, žaidime esant vienam sabotuotojui labai sunku išsidavus išsivaduoti iš užblokavimų. Kol sulauki kortos, arba iš vis jei sulauki. Šią taisyklę manau pravartu naudoti ir žaidime be papildymo. Dar yra užrakinimo korta, tai tas pats kas užblokuotas, tik, kad iš viso nieko negali daryti, tik kortas keisti. Dar dabar žaidime atsiranda vagies korta, padėsi ją prieš kurį žaidėją, po žaidimo, dalinant auksą galėsi iš jo paimti 1 grynuolį, tik aišku, jei jis jų gaus. Yra personažo keitimo korta, sužaidęs ja gali pasikeisti savo personažą, arba pakeisti jį priversti kitą žaidėją. Yra korta leidžianti pažiūrėti kito žaidėjo personažą. Yra korta su kuria gali pasikeisti kortomis su kitu žaidėju. Labai pravarti, kai išmėtai savo kortas atsiblokuojant. :)

Taktika

Pirmąją versiją būdavo įdomu žaisti pradedant 5 žaidėjais ir iki 8 žaidėjų. Ši versija universalesnė. Labai smagu žaisti ir 3 ir 12-ai. dabar personažai nebeskirstomi pagal žaidėjų skaičių, o visi traukia savo personažus iš visos kaladės. Tadaidžiant tryse taip gali būti, kad bus trys sabotuotojai. Bet jie to nežinos… Iš pradžių labai neaiški pasirodė spekulianto korta. Vėliau supratau jos esmę. Spekuliantui svarbu, kad bent kas nors laimėtų (sabotuotojai, nykštukai) ir geriau kad laimėtų tie kurių mažiausiai. Kadangi potencialiai mažiausiai vistiek būna sabotuotojų, spekuliantas lyg ir užsiima kenkėjiška veikla. Bet pilnai gali atsitikti taip, kad tarp žaidėjų neatsiras nei vieno sabotuotojo. Tokiu atveju, nedasikasus iki aukso,  jo negaus ir spekuliantas.  Geologas irgi iš esmės atlieka kenkėjišką vaidmenį. Jo tikslas, kuo daugiau užtemti žaidimą, kad tuneliuose būtų kuo daugiau kristalų. Protingai sužaidęs geologas gali susižerti nemažą kapitalą.

Žaidimo taktika, lyginant su pirmuoju, pasikeitė labai. Anksčiau užtekdavo išsiaiškinti kas sabotuotojas. Dabar gi personažų daug, patys nykštukai dalinasi į dvi komandas. Tad laiko svarstyti kas yra kas nėra, tiesiog kasiesi ir žiūri kas naudingiau tau. Tai jau ne kooperatinis žaidimas.

Išvados

Visiems kam labai patiko pirmasis žaidimas, bet jau pabodo – „Saboteur-2“ primygtinai rekomenduojamas. Žaidimas vėl iš naujo atsivers ir visai kitomis spalvomis. Kas dar iš viso nežaidė, tai vis dėlto geriau pradžioje pažaisti pirmąją versiją, tiesiog čia per daug personažų, veiksmo kortų, aiškinimas užtruks, o tokio tipo žaidimus reikia žaisti be didelių aiškinimų. Bet užtektinai pažaidus verta čiupti šią versiją.

 

 

Kuriame naują pasaulio istoriją. Sid Meier’s Civilization: The Board Game 2010

Žaidimo statistika:
Išleidimo metai:
2010
Autorius: Bernd Brunnhofer
Boardgamegeek.com reitingas: 8,07
Žaidėjų skaičius: 2-4
Žaidimo laikas: 2-5 val.
Žanras: Strateginis, vystymosi.
Šiaip kompiuterinių žaidimų nesu mėgėjas. Šiuo metu visai nežaidžiu, o kiek mena mano patirtis šioje srityje, pasaulyje iš viso tebuvo keletas žaidimų kuriuos žaidžiau tikrai ilgai ir su užsidegimu. Vienas jų buvo viena iš ankstesniųjų Sido Meierio civilizacijų. Tai vienintelis žaidimas kurį užsižaidžiau per visą naktį.
Pastaruoju metu vyrauja mada kompiuterinį žaidimą perkelti ir ant stalo. Variacijų nemažai ir tenka pripažinti, kad daugelis tų bandymų yra tikrai sėkmingi – „Railroad Tycoon“ stalo žaidimas yra apskritai vienas mano mėgstamiausų, dar galima paminėti neblogai pavykusius stalo žaidimus „World of Warcraft“, „Starcraft“. Tokių žaidimų sarašas gautųsi tikrai nemažas, bet ši apžvalga skirta jau anksčiau paminėtai Sid Meier Civilization.
Tai jau ne pirmas bandymas perkelti šį žaidimą ant stalo. Pirmasis blynas gavosi nepavykęs. Tiesa, aš šio žaidimo versijos nebandžiau, bet kritikos pirmoji stalo civilizacija gavusi nemažai. Ji kaltinama neatitinkanti civilizacijos idėjos ir bandymu pasipelnyti iš šio žaidimo gerbėju. Ir štai 2010 stalo žaidimų mugėje Esene pristatoma 2010 metų civilizacijos versija, kurią išleido didžiai gerbiama kompanija „Fantasy Flight“ (toliau FF). Tai visai kitas žaidimas, nieko bendro neturintis su 2002 m. išleistu žaidimu. Ir ką turime? Ši versija iškarto beveik tapo Eseno sensacija, žaidimo reitingas BGG šovė į aukštumas. Nekantraujame šį žaidimą išbandyti ir mes.

Ką rasime žaidimo dėžėje?
Rasime krūvą kartono. Retas žaidimas gali pasigirti tokiu kiekiu žetonu, žymeklių ir panašiai. Figūrėlių žaidime beveik nerasta: keturių spalvų po 2 žvalgų figurėles, kurios vaizduoja prekinį vežimą ir po 6 karines figurėles, vėliavėlės pavidale. Kartotiniai žetonai, modulinis žaidimo laukas iš keliolikos kvadratų puikios kokybės, nenuostabu, juk FF kaip ne kaip komponentų karaliai. Labai patiko kiekvienos civilizacijos žaidėjo lapas, kuriame sumontuojamos dvi skalės, kurias galima sukioti, rodant esamą lygį. Naudojamos kortos labai mažos, pirma mintis buvo, kad per mažos, pažaidus supratau, kad jos specialiai padarytos tokios mažos, žaidimo eigoje jas reikia dėlioti priešais save ir jei jos būtų normalaus dydžio, reiktų milžiniško stalo. Dabar gi pakanka tik didelio – žaidimas vis tiek reikalauja ant stalo daug vietos. Tiesa, kortos atspaustos ant plonoko popieriaus, maigosi.
Žaidimo mechanika
Žaidime pergalę galima pasiekti 4 būdais. Čia svarbi tik pergalė, niekas nežiūri ar tu antras ar ketvirtas baigei žaidimą. Keturios galimos pergalės tai: technologinė pergalė, kultūrinė pergalė, ekonominė pergalė ir karinė pergalė.
Žaidimą kiekvienas pradeda su vienu miestu – sostine. Aplink miestą esantys 8 kvadratai – jo priemiesčiai generuoja jam pajamas. Pajamos gali būti įvairios: tai prekybos taškai, pramonė, kultūra, įvairūs žetonai. Iš miesto iškeliauja ir žaidėjo kariai bei žvalgai. Abu šie vienetai gali keliaut po žemėlapį, atrasti naujas žemes. Kariai užiminėja taikius ir ne kaimus, ten gaudami įvairius gerus dalykus. Žvalgai gali generuoti pajamas kituose kvadratuose ir galų gale norimoje vietoje įkurti antrą miestą. Vėliau, atradus melioraciją galima pastatyti ir trečią miestą.
Kiekvieną ratą sudaro 5 žaidimo fazės. Pirmoji fazė – pasiruošimo, čia pirmojo žaidėjo žetonas pereina sekančiam žaidėjui, šioje fazėje galima įkurti naują miestą, galima pakeisti esamą santvarką. Kiekviena santvarka turi savų privalumų ir trūkumų, ją pasirinkti kiekvieno žaidėjo reikalas, tik santvarką keisti galima tik praeitame rate ją išradus, kitaip pirma reikia visą ratą sužaisti būnant anarchijoje (o tai labai blogai, na pažiūrėkite į šių dienų Egiptą) ir tik tada pakeisti į norimą santvarką.
Antra fazė – prekybos. Čia visi skaičiuoja kiek prekybos taškų generuoja visi miestai. Prekybos taškai visų pirma naudojami technologijoms išrasti, juos taip pat galima keisti į pramonės taškus. Paskui prasideda derybos. Čia žaidėjai gali mainytis kuo tik nori, pažadėti ką tik nori, sudarinėti sąjungas ir panašiai.
Trečia fazė miestų fazė. Kiekviename mieste žaidėjas gali atlikti vieną veiksmą. Per šią fazę jis gali statyti pastatą, pasaulio stebuklą, statyti žvalgų ar karių figurėles, pirkti karinius vienetus.
Pastatai miestuose generuoja tuos pačius resursus, kaip ir priemiesčiai. Ir statomi jie priemiesčių kvadratuose, t.y. jis nutraukia to kvadrato pajamas, bet pradeda generuoti savas. Galima miestą priskirti kultūrai, tada jis generuoja kultūros žetonus, priklausomai nuo priemiesčių, ar pastatų. Gautus kultūros žetonus galima leisti judėjimui kultūros taku. Trečias galimas miesto veiksmas, vieno prekės resurso generavimas. Prekes galima išleisti įvairiems privalumams.
Ketvirta fazė – judėjimas, joje po žemėlapį vaikšto žvalgų ir karių figurėlės, jos užiminėja kaimus, gali užpulti ir priešininkus.

Karinių vienetų kortos - kariuomenė stiprėja atrandant naujas technologijas

Penkta fazė – išradimų fazė, per ją sukauptus prekybos taškus išleidžiam naujom technologijom išrasti. Technologijos 5 lygių, kuo aukštesnis lygis, tuo daugiau prekybos taškų reikia. Technologijų kortos statomos piramidės principus: aukštesnio lygio technologijos korta dedama ant dviejų žemesnio lygio technologijos kortų. Technologijos atrakina pastatus, tobulina karinius vienetus, leidžia naudojant tam tikrus prekių resursus atlikti įvairius veiksmus.
Raktas į pergalę
Kaip jau minėjau laimėti šiame žaidime galima 4 būdais:
Technologinė pergalė – kai tiktai žaidėjas išranda 5 lygio technologiją – „Skrydis į kosmosą“, jis iš karto laimi žaidimą. Apskritai susidarė įspūdis, kad tehnologinė pergalė lengviausiai pasiekiama. Pakankamai išsivysčius, miestai generuos pakankamą bet kuriai technologijai reikalingą prekybos taškų kiekį. Tiek, kad maksimaliai žaidėjas gali turėti 27 prekybos taškus, o 5 technologija kainuoja 26 taškus. O jei kitas žaidėjas užpuola ir laimi mūšį, jis kaip laimikį gali pasiimti 3 prekybos taškus, 3 kultūros taškus arba bet kokią prekę. Atėmus tuos 3 prekybos taškus ir neturėsi reikiamo prekybos taškų kiekio, tad visada žaidimo pabaigoje užverda mūšiai, siekiant atimti tuos taip reikalingus prekybos taškus.

Civilizacijos lapai. Čia surašyti civilizacijos privalumai, yra prekybos ir monetų skalės

Ekonominė pergalė pasiekiama surinkus 15 monetų. Po 1 monetą generuoja kai kurie pastatai ar didieji žmonės, monetas taip pat galima užsidirbti įvykdžius tam tikras technologijos kortų sąlygas. Iš pradžių atrodė, kad surinkti 15 monetų sunki užduotis, bet daugiau sužaidus įsitikinau, kad tai irgi nesunkiai įvykdoma sąlygą. Ir čia varžovai gali kenkti – užiminėdami tavo pastatus, jie kartu blokuoja ir tą monetą. Taip pat varžovai gali sugriauti tavo pastatą ar nužudyti didįjį žmogų, kurie generuoja monetas.
Kultūrinė pergalė – renkant kultūros žetonus žaidėjai gali eiti kultūros taku. Už kiekvieną praeitą laukelį gaunamos kultūros įvykių kortos, kurios tikrai naudingos konkuruojant su kitais arba didieji žmonės, kurių paskirtis panaši į pastatų. Kuo tolyn tuo taku paeini, tuo brangiau kainuoja judėjimas, pasiekus paskutinį tako laukelį laimima, pasiekus kultūrinę pergalę. Čia irgi galima trukdyti atiminėjant kultūros žetonus. Kiek žaidžiau pasirodė, kad tokia pergalė yra sunkiau pasiekiama. Bet vis dėlto statant pastatus kurie būtent ir generuoja daugiau kultūros tokia pergalė pasiekiama.
Ir ketvirtas būdas nugalėti – karinė pergalė. Tereikia užimti bet kurio priešininko sostinę. Atrado paprasta, bet man atrodo, kad taip pasiekti pergalę sunkiausia. Jau labai daug privalumų turi besiginantis sostinėje. Aišku įmanoma, kad kažkuris žaidėjas visai nesirūpins savo karine galia, bet vis tiek manau tokiu atveju į pagalbą gali ateiti ir kiti varžovai, juk neleisi vienam laimėti.
Štai tokiais būdais galima laimėti šiame žaidime. Jau žaidimo eigoje paaiškėja į kur tau geriau kreipti didesnį dėmesį, bet vis tiek žaidimas subalansuotas taip, kad vystytis vis tiek turi daugmaž tolygiai. Kuo aukštesnės technologijos, tuo stipresnė tavo armija, kuo daugiau nuėjęs kultūros taku, tuo daugiau gauni kortų, kuriomis gali įtakoti žaidimą.

Žaidimui reikia daug vietos ant stalo. Čia žaidžia 2 žaidėjai, žaidžiant 4-iese reikės dvigubai daugiau vietos


Įspūdžiai
Žaidimas tikrai ilgas. Užtrunka ir pasiruošimas jam. Žaidžiant 4 visam tam reiktų skirti bent 6 valandas. Bet tik sužaidus tokį ilgą žaidimą iš karto atsirado noras sužaisti dar. Retai žaidžiu tokius ilgus žaidimus, bet gavęs šį per savaitę sužaidžiau jau kokius 5 kartus. Ir nė kiek nepabodo. Žavi žaidimo įvairiapusiškumas tai ekonominis-strateginis-vystymosi-karinis žaidimas. Nežinau kito tokio įvairiapusiško žaidimo. Atrodo mažoka rasių – jų tik 6, norėtųsi daugiau, na bet čia manau FF pasireikš, jau kas kas o jie leisti papildymus moka.
Konkurencija su kitais žaidėjais
ji labai didelė. Labai daug galimybių kenkti – galima kariauti, blokuoti jo pajamas, griauti pastatus. Visada reikia sekti ką daro konkurentai ir visada būti žingsniu priekyje jų. Reikia stebėti kokius karinius vienetus perka, tada žinosi kokius reikia pirkti tau, kad turėtum prieš jį pranašumą. Reikia stebėti kokias technologijas jis išranda, taip galėsi numanyti jo taktiką ir galėsi vystyti savo, nukreiptą prieš jį. Žodžiu galimybių kenkti čia dau ir interakcija tarp žaidėjų labai didelė. Žaidime sudaromos sąjungos, nepuolimo paktai, ar bendri užpuolimai prieš vieną išsišokėlį.
Sėkmės faktorius
Jis vis dėl to yra. Visų pirma rasės pasirinkimas daug nulemia tolimesnės taktikos pasirinkime – kiekviena rasė turi tam tikrų privalumų. Atsitiktinai dėliojamas žemėlapis irgi gali įtakoti sėkmę, na ir traukiamos kultūros įvykių kortos gali būti neadekvačios, nors jos gana tolygios, priklausomai nuo jų lygio. Bet sėkmė čia pakankamai gerai valdoma ir taktika-strategija turi žymiai didesnį privalumą už sėkmę.
Žaidimo pliusai
Žaidimo įvairiapusiškumas
Tematika
Didelis galimybių skaičius
Tikrai patiks žaidusiems kompiuterinę „Civilizaciją“
Gerai žaidžiasi tiek dviese, tiek keturiese
Įdomiai skaičiuojami prekybos taškai ir monetos
Žaidimo minusai
Kortos padarytos iš plonoko popieriaus
Užtrunka pasiruošti žaidimui ir sudėti sužaidus
Mažoka rasių
Užknisa kiekvieną ratą skaičiuoti generuojamus prekybos ir pramonės taškus
Galutinis verdiktas
**** Nedvejodamas!

Fotos iš boardgamegeek.com

Ten prie Nevos krantų… Saint Petersburg

Žaidimo statistika:
Išleidimo metai: 2004
Autorius: Bernd Brunnhofer
Boardgamegeek.com reitingas: 7,35
Žaidėjų skaičius: 2-4
Žaidimo laikas: 45-60 min
Žanras: Kortos, ekonominis
Kai mintyse dėliojau ką rašysiu apie šį žaidimą, galvoje dėliojosi, kad stalo žaidimai nesensta taip greitai, kaip kompiuteriniai, jie yra žymiai ilgaamžiškesni už kompiuterinius, štai ir tokia seniena kaip „Saint Petersburg“ pas mane gana dažnai žaidžiamas ir dar nepabodęs. Paskui pažiūrėjęs į statistiką nustebau – ne toks jis ir senas. Matyt pats jo apipavidalinimas ir tai, kad šis žaidimas tapęs jau klasika vedė mane prie minties, kad tai senas žaidimas.
Aš dar esu iš tos kartos, kuriai teko pakeliauti po plačiąją SSSR šalį. Tikrai dėkingas savo tėvams, kad mane tampėsi visur kur galėjo. Teko pabuvoti ir Maskvoje. ir Sankt Peterburge. Apie Maskvą mano giliuose prisiminimuose liko nekokie prisiminimai – šaltas, nejaukus miestas. O štai Sankt Peterburgas tikrai patiko. Puikiai pamenu Petrodvoreco fontanus, Isakijaus soborą, Žiemos rūmus. Šis žaidimas mus nukelia į šio miesto pradžių pradžią – statysime pastatus, samdysime žmones ir tas kas labiausiai išpuoš miestą (uždirbs daugiausiai prestižo taškų), laimės.
Ką rasime žaidimo dėžėje?
„Saint Petersburg“ iš esmės kortų žaidimas, nors dėžėje ir rasime žaidimo lentą. Bet ji atlieka tik pagalbinį vaidmenį, kad būtų patogiau dėlioti parduodamas kortas taip pat laikyti dar neįėjusias į žaidimą. Taip pat lentoje bus taškų skaičiavimo takas. Dar dėžėje rasime vaikštukus, skirtus žymėti uždirbtiems taškams, popierinius pinigus rublius, žymeklius skirti pažymėti žaidėjus, turintiems pirmumą tam tikroje fazėje ir, aišku kortas. Jos 4 rūšių: žalios – darbininkų kortos, mėlynos – pastatų, oranžinės – aristokratų kortos ir žaliai-mėlynai-oranžinės mainų kortos. Patys komponentai nėra puikios kokybės, į akis krenta ir iš pirmo žingsnio nekoks apipavidalinimas, bet jis kita vertus atliktas, jeigu galima taip išsireikšti, savotiška carinės Rusijos stilistika. Na yra senų rusiškų kortų labai panašiai apipavidalintų. Todėl labai pūrkštauti dėl nekokio dizaino negaliu. Bet žvelgiant iš šiandienos pozicijų (och, 7 metai vis dėlto nemažas tarpas) atrodo, kad šioje srityje gamintojai gal ir pataupė. Bet kita vertus čia vienas iš tų atvejų, kai žaidimo mechanika puikiai atsveria nekokią išvaizdą. Ir tai yra žymiai geriau, nei būtų atvirkščiai.
Žaidimo mechanika
Žaidime labai svarbus eiliškumas. Pirmam pradėti čia visada labai naudinga. Žaidimo ratą sudaro 4 fazės (tiek kiek kortų rūšių). Kas pradės kiekvieną fazę pirmą kartą nusprendžiama burtų keliu, pasibaigus ratui savo teisę toje fazėje eiti pirmam žaidėjas perduoda priešininkui kairėje ir taip toliau.
Fazės. Pirmoji – darbininkų fazė. Čia samdomi paprasti darbininkai, jie nėra brangūs, prestižo taškų neduoda, bet yra labai naudingi finansine prasme. Vargšai varguoliai aria jums, išlaikymas daug nekainuoja, o pelną po šios fazės garantuoja nemenką. Dažniausiai jau taip vyksta, kad žaidėjai stengiasi maksimaliai išpirkti darbininkus. Jie kainuoja nedaug, investicijos po keleto ratų sugrįžta su kaupu. Todėl ir perkama tiek, kiek yra prieinamų, ar kiek lėšos leidžia.
Antroji – pastatų fazė. Va čia jau prasideda strategija. Kas geriau? Šiaip jau visa žaidimo mechanika pastatyta taip, kad nuolat jauti pinigų stygių. Pajamos gaunamos po kiekvienos fazės, bet tik už tos fazės žmones ar pastatus. Paprastai pasibaigus pirmajai, darbininkų, fazei pinigų būna daugiausiai. Pastatai kaip taisyklė pajamų neatneša. Bet jie duoda prestižo taškus, o būtent jie reikalingi pergalei. Kiek investuoti į pastatus? Kiek pasilikti sekančiai – aristokratų fazei? Va čia svarbūs dalykai.
Trečioji – aristokratų fazė. Aristokratai dažnai duoda ir pajamų, ir prestižo taškų, bet…. Kaip taisyklė jie brangoki, kaip taisyklė pajamų daug neatneša, tad atsipirkinėja tikrai ilgai, kaip taisyklė ir taškų daug neduoda. Tačiau jie vieni svarbiausių žaidime. Pabaigoje už skirtingus aristokratus duodami tikrai nemaži prestižo taškai. Dažniausiai šis taškų paskirstymas ir lemia nugalėtoją. Pavyzdžiui surinkus 9 skirtingus aristokratus gali gauti 55 taškus, būna kad tai net pusė visų surenkamų taškų.
Mainų fazė, ketvirtoji fazė. Po jos niekas negauna nei pajamų, nei taškų, tačiau tai viena mėgstamiausių fazių žaidėjams, kuriai jie tikrai iš anksto ruošiasi. Joje gali keisti savo jau įdiegtas kortas, kitomis, ženkliai geresnėmis. Išmainytas darbininkas jau gali duoti ir prestižo taškų, pastatas nemenkas pajamas, apie aristokratus nė nešneku.

Stalo reiks plataus - kortos dėliojamos priešais žaidėjus

Gana svarbi taisyklė yra ta, kad jeigu žaidėjui nepakanka pinigų kuriai kortai, jis ją gali pasiimti į rankas bei įdiegti bet kada, jam patogiu metu. Tik jeigu jos neįdiegsi per visą žaidimą, pabaigoje gausi minusinius taškus. Tai svarbus dalykas, bet reikia gerai numanyti kokias kortas reikia imti į rankas, tokių kortų žaidėjas rankose gali turėti tik 3. Dažniausiai tokiu būdu nuiminėjamos stiprios kortos, kad tik jos neatitektų priešininkams.
Tai toks vienas žaidimo ratas, tokių ratų žaidime bus daug, įprastai kokie 10-15. Praėjusiame rate nenupirktos kortos atpiginamos 1 rubliu, dar prieš tai rate į žaidimą įėjusios, bet nenupirktos kortos iš viso pašalinamos iš žaidimo. Žaidžiama kol nebelieka kurios nors rūšies kortų.
Įspūdžiai
O įspūdžiai labai teigiami. Man tai vienas geriausių kortinių žaidimų, įdomesnis net ir už visų taip giriamą „Race for the Galaxy“. Taisyklės nesudėtingos, bet pats žaidimas atsivers tik sužaidus keletą partijų. Tik tada jau imsi suprasti kas tau bus naudinga, kas nelabai.
Taktika
Vienos taktikos šiame žaidime nėra. Vieni renkasi aristokratų rinkimo taktiką, tokiu būdu nelabai kreipiant dėmesį į pastatus. Kiti gi atvirkščiai, stato pastatus ir stengiasi reikiamus taškus susirinkti žaidimo eigoje. Bet nuosekliai laikytis tokių taktikų tikrai nereikia, čia labai jau priklauso kokios kortos verčiasi, kelintas tu toje fazėje pirksi kortas ir pan.Manau, kad čia geriausia vis dėlto išlaikyti balansą. Prisipažinsiu, pats dažniausiai laikausi aristokratų rinkimo taktikos, bet visada labai dėmesį kreipiu ir į pastatus. Stengiuosi įsigyti keletą pigių mainams ir, pagal galimybes, keletą brangių, duodančių daugiau prestižo taškų.
Konkurencija su kitais žaidėjais
Jos beveik nėra. Kiekvienas dėliojasi sau ir įsiveržti į priešininko teritoriją ir nugriauti keletą pastatų, kartu sužeidžiant keletą jo darbininkų, galimybės šiame žaidime nėra. Konkurencija vyksta tik kas ką pačiups pirmas, bet visą šitą nusprendžia ėjimo seka. Dėka to žaidime nebus didelio skirtumo ar žaisti 2, ar 4. O tai galima laikyti privalumu.
Sėkmės faktorius
Jis yra. Sėkmė čia nusišypso labai geros kortos pavidale, kai tau pradėti šią fazę. Sėkmė nemažai lemia ir kas aplamai pradės pačio pirmo žaidimo rato, pačią pirmą darbininkų fazę. Pačioje pradžioje dažniausiai žaidėjai visi įsigyja po 2 darbininkus, bet pirmasis sumokės už juos mažiausiai. Visi darbininkai duoda vienodą pelną, tad sumokėjęs už juos mažiau žaidėjas turės šiokį tokį privalumą (šiame žaidime ir keli rubliai daug lemia). Vėliau žaidimo procesas vis dėlto išsilygina ir kas kurią fazę pradės nebevaidina didelės įtakos, bet visada yra galimybė, kad tos kelios pačios geriausios kortos iki tavęs neateis, vien dėl žaidėjų seko žaidime (pačiups pirmiau už tave einantis)
Žaidimo pliusai
Didžiausias pliusas žaidimo mechanika, amžinas pinigų trūkumas ir svarstymas kur geriau turimus investuoti.
Žaidimo trukmė ideali (~ 1 val)
Įdomu žaisti tiek 2, tiek 5
Nesudėtingos taisyklės
Nėra kalbos barjero.
Žaidimo minusai
Dizainas
Nemažas sėkmės faktorius pradžioje
Kai kurios „per geros“ kortas, kurias pirmas pačiupęs žaidėjas turės nemažą privalumą
Galutinis verdiktas:****. Aš neapsirikau, man šis žaidimas vienas geriausių. Be to juk tai jau klasika, kaip „Naujakuriai“ ir „Puerto Rico“. Atžaistas daug kartų, bet vis traukiamas ir traukiamas iš lentynos.
Fotos iš boardgamegeek.com

Ant pasaulio stogo. K2.

Žaidimo statistika:
Išleidimo metai: 2010
Autorius: Adam Kałuża
Boardgamegeek.com reitingas: 7,65
Žaidėjų skaičius: 1-5
Žaidimo laikas: 45-60 min
Žanras: nuotykinis, alpinizmas

Lenkai šaunuoliai. Tai ką jie pasiekė stalo žaidimų pasaulyje tikrai pavydu. Jie leidžia nemažai stalo žaidimų, nemaža dalis tampa hitais ne tik Lenkijoje, bet ir visame pasaulyje. Štai vasarą bebūdamas ten apžiūrinėjau stalo žaidimą skirtą Žalgirio mūšiui. Iliustracijos puikios, žaidimas išleistas puikiai. Žodžiu, stovėjau ir seilę varvinau, nuo pirkimo sustabdė kalbos barjeras – na nesuprantu lenkiškai. Gal šio žaidimo ir nerasite ne lenkiškai ir adaptuoto kitomis kalbomis, bet lenkai viso pasaulio stalo žaidimų rinkai išmeta nemažai kitų puikių žaidimų. Taip yra ir su žaidimu, kurį ruošiuosi apžvelgti. Vos pasirodęs pernykštėje Eseno stalo žaidimų mugėje, jis iš karto tapo populiarus visame pasaulyje, populiarus tapo ir Lietuvoje. Kiek žinau visos atsivežtos šio žaidimo partijos „Rikio“, ar „D6“ parduotuvėse buvo išgraibstytos. Na ir BGG reitingas, toks tikrai nemažas. Na užteks apie visa tai geriau kreipkime dėmesį į žaidimą.
Aš myliu kalnus. Kalnai turi kažką tokio, aišku savęs alpinistu negaliu laikyti, bet savo laiku baigiau alpinizmo kursus ir labai intensyviai ruošiausi užkopti bent į Montblaną. Tada nepavyko, bet minties ten užkopti dar neatsisakiau. Man patinka viskas, kas susiję su kalnais. Godžiai skaitau knygas apie kalnus, žiūriu apie juos filmus. Todėl, kai išėjo ir stalo žaidimas skirtas šiai tematikai, aš tiesiog negalėjau jo neįsigyti.
K2 kalnas Karakorume, Pakistano teritorijoje. Tai antras pagal aukštį kalnas, bet dėl ypač sudėtingų kopimų sąlygų jis dar vadinamas „Kalnu – žudiku“. Joks kitas kalnas nepareikalavo tiek aukų, kiek šis.
Žaidime jūs vadovaujate dviejų alpinistų komandai. Tikslas – užkopti kuo aukščiau, bet svarbiausia išlikti gyviems. Juk kalnas – žudikas.
Ką rasime dėžėje?
Dvipusė žaidimo lenta, viena pusė „vasara“ – lengvesnis žaidimo variantas, antroji „žiema“ jau patyrusiems žaidėjams. Orų kortelės, kurios rodo orus tam tikruose kalno aukščiuose, irgi yra dviejų lygių – „vasaros“ lengvesnis variantas ir „žiemos“ sunkesnis. Taigi žaidimą galima žaisti 4 sunkumo lygiais. Kiekvienas žaidėjas gauna savo spalvos rinkinius, juose: sveikatos kortelės, kuriuose žymima dviejų žaidėjų alpinistų sveikata, alpinistų figūrėlės, kiekvienas jų turi po palapinę ir 18 veiksmų kortų, kuriomis žymėsime savo veiksmus. Taip pat prie komponentų rasime rizikos žetonus, kiekviename rate, žaidėjas užsimojęs aukščiausiai lipti turi pasiimti vieną jų.

Žaidimo mechanika
Žaidime yra du pagrindiniai kriterijai: judėjimas, kopimas aukštyn arba žemyn ir sveikata. Pas kiekvieną žaidėją rankose būna po 6 kortas, suteikiančias tam tikrais kiekiais šiuos kriterijus. Žaidėjai pasirenka po 3 kortas ir jas atsiverčia. Atvertus reikia pasverti riziką, tas kuris potencialiai į viršų turės daugiausiai judėjimo vienetų pasiima vieną iš trijų atverstų rizikos žetonų. Šie būna su skaičiais 0, 1 arba 2. Šį skaičių ir reikia minusuoti iš savo judėjimo ar sveikatos skaičiaus. Po to paeiliui žaidėjai ir vykdo veiksmus: lipa žemyn ir aukštyn laukeliais. Kiekvienas laukelis skirtingo sudėtingumo, vienas gali pareikalauti 1 judėjimo vieneto, kitas net 3. Be judėjimo svarbus kriterijus yra ir sveikata. Žaidimą visi pradeda teturėdami po 1 vnt sveikatos (natūralu, kalnuose reikia aklimatizuotis). Galima vaikštinėti kalno papėdėje, šalia bazinės stovyklos ir aklimatizuotis. Kiekviena ten praleista diena prideda po 1 sveikatos. Bet ateina metas ropštis viršun. Užlipus virš 7000 m prasideda mirties zona, tokiame aukštyje kiekviena praleista diena kainuoja 1 sveikatos vnt., dar aukščiau dar daugiau. Kiekvienas alpinistas turi po palapinę, ją galima statyti kur nori, būdamas joje alpinistas gauna 1 sveikatos vnt. Palapine naudotis gali abu komandos alpinistai, tad galima sakyti, kad galima panaudoti dvi palapines. Dar sveikatinimui padeda specialios sveikatos kortos, kurios irgi prideda sveikatos, jos padeda greičiau aklimatizuotis ar būnant dideliame aukštyje ilgiau išgyventi. Didelę įtaką tiek sveikatai, tiek judėjimui daro orai. Žaidimo procese žaidėjai mat 4-6 ateinančių dienų prognozes, kur ir kokiame aukštyje siaus audra ir kaip ji įtakos alpinistų judėjimą ir sveikatą. Visa šita susiveda į 18 dienų ekspedicija, kurios tikslas komandai užlipti kuo aukščiau ir, svarbiausiai, išlikti gyvam.
Įspūdžiai
Vos gavus žaidimą degiau noru išbandyti. Taisyklių aiškinimasis pačiam ir kitiems neužtruko. Taisyklės paprastos ir aiškios. Sėdom žaisti. Aišku, lengviausiu lygiu, su „vasarine“ žaidimo lenta ir oro kortelėmis. Partija ilgai neužtruko, visų trijų žaidėjų po 1 alpinistą pasiekė viršūnę, visi sėkmingai išgyveno, nė vieno žuvusio. Pirmas įspūdis – ką taip paprasta? Na ok, lengviausias lygis, bet vis tiek… Iš karto sėdom žaisti antrą kartą. Pirmoje partijoje labai sėkmingai išsidėliojo oro kortos. Taip gavosi, kad pačioje pradžioje, kol visi aklimatizavosi, viršuje siautė audros, kai atėjo laikas kopti viršuje oras labai pagerėjo, tad mums neteko labai nuo to kentėti. To pasekmėje ir taip sėkmingai sulipome. Antrojoje partijoje viskas klostėsi žymiai sunkiau. Pirmasis žaidėjas, dar net pilnai neaklimatizavęsis su vienu alpinistu puolė viršun. Užlipti, ant viršūnes užlipo, bet nulipti nebepajėgė, teko nuleisti gelbėtojams. Tokia pati dalia teko ir man, bei trečiajam žaidėjui. Viršūnė pasiekta – nulipti nesugebama. Pirmojo žaidėjo žuvo ir antrasis alpinistas. Žiauru. Pasidarė aišku, kad tikrai negalima aklom pulti šturmuoti viršūnės, viską reikia gerai apskaičiuoti ir sveikatinimo kortas saugoti.
Žaidime jokio kalbos barjero – naudojami tik simboliai. Pakankamai nesudėtingas, kad galėtų žaisti nepatyrę žaidėjas, bet kartu pakankamai įdomus, kad galėtų žaisti patyrę žaidėjai. Žaidimo laikas sakyčiau idealus – trunka apie valandą, pakankamai, kad spėti įsijausti į žaidimą ir ne per ilgai, kad spėti sužaisti dar vieną partiją.
Taktika
Jau minėjau – nepulti aklom, viską paskaičiuoti. Laimėjimui nebūtina pati viršūnė (nors ir smagu užlipti), užtenka, kad abu tavo alpinistai užliptų kuo aukščiau. Svarbus dalykas palapinės. Jas reikia stengtis pasistatyti kuo aukščiau, pageidautina skirtinguose takuose, kad bėdos atveju jos praverstų abiems alpinistams. Sveikatinimo kortas (ypač tą, kuri duoda 3 sveikatos) reikia saugoti kiek galima ilgiau, viršūnės šturmui. Apačioje aklimatizuotis ir taip galima suspėti, viršuje ta korta žymiai vertingesnė. Visada reikia stebėti keik iš viso alpinistų šturmuoja viršūnę, kiekviename laukelyje gali būti tik tam tikras jų skaičius. Viena iš taktikų, žiauri – blokuoti laukelius besileidžiančiam iš viršūnės žemyn alpinistui, kad jis būtų priverstas viršuje praleisti kelias dienas. Patikėkite jis ten sunkiai išgyvens.

Viršūnė jau čia pat

Konkurencija su kitais žaidėjais
Ji nemaža. Bet čia priklauso nuo nusiteikimo. Galima žaisti kas sau, nekreipiant per daug dėmesio į kitų žaidėjų veiksmus, bet galima pakankamai kenkti blokuojant laukelius (jau minėtas pavyzdys aukščiau). Tokia žaidimo taktika tikrai pasiteisina. Taigi kiekvienam savo.
Sėkmės faktorius
Sėkmės žaidime yra, bet ji lemia nedaug, apskritai galima paskaičiuoti keletą žingsnių į priekį. Bet kartu kartais galima pasikliauti ir sėkmės faktoriumi (tikrai kitam ėjimui gausiu gerą kortą), jei jau nesinori ir tingisi viską apskaičiuoti.
Žaidimo pliusai
Pati žaidimo idėja
Yra solo žaidimo versija
Azartiškas žaidimas
Nesudėtingas, greitai perprantamos taisyklės
Nėra kalbinio barjero
Žaidimo minusai
Gana ilgokas „downtime“
Mažoka veiksmų kortų. Norėtųsi daugiau
Galutinis verdiktas: *** Tikrai geras žaidimas

Foto iš boardgamegeek.com

„Stronghold“ lietuviškos taisyklės

Labai malonu, kad ne vienas aš dalinuosi žaidimų taisyklių vertimais į lietuvių kalbą. Boardgamegeekcom puslapyje surasite šio žaidimo neblogai padarytas puolėjo ir gynėjo knygas lietuvių kalba. O Mandras dalinasi pilnomis šio žaidimo lietuviškomis taisyklėmis.
„Stronghold“ žaidimo lietuviškos taisyklės.

Nauji metai, nauji reikalai

Sako iki Trijų Karalių dar galima sveikinti su Naujais. Tai skubu pasveikinti visus mano blogus skaitytojus. Laimės ir daug gerų akimirkų prie stalo linkiu jums.
O kas jūsų laukia šiame bloge šiais metais? Galvoje nemažai. Jau išžaisti ir laukia apžvalgų žaidimai „St. Petersburg“, „Finca“, „Puerto Rico“. Akys krypsta į „K2“, „Civilization: ir kitus žaidimus. Beje apžvalgoje keisis vertinimų kriterijai. Atsisakau visų vertinimų, lieka tik žvaigždutės. 1 žvaigždutė – su žaidimu geriau neprasidėti, 2 – žaisti galima, 3 – geras žaidimas ir 4 – puikus žaidimas. Be žvaigždučių liks žaidimo privalumai ir minusai.
Tęsiu akciją „geriausi pasaulio žaidimai lietuviškai“ ir toliau bandysiu adaptuoti keletą visiems žinomų stalo žaidimų į lietuvių kalbą. Dabar darbuojuos prie „Race for the Galaxy“ ir „Arkham Horror“. Manau šiais metais tikrai pabaigsiu juos versti į lietuvių kalbą. :)
Vis ruošiuosi, bet šiais metais manau tikrai atsiras dar viena rubrika, kurioje panagrinėsiu įdomiausias savo žaidimų partijas.
Tai tiek. Įdomių jums metų!

Kalėdinė dovana blogo skaitytojams – lietuviškas „Munchkin“

Kalėdinė dovana visiems blogo skaitytojams! Yra toks labai neblogas kortinis žaidimas „Munchkin“. Tai jumoristinė RPG parodija. Tik didžiausia jo problema begalė teksto. Tai visada trigdo, kompanijoje bus, kad gerai nemokės angliškai, o ir pačiam dažnai reikia galvoti kaip išversti tą ar kitą. Ir apskritai stalo žaidimus geriausia žaisti savo gimtaja kalba. Tad ėmiausi adaptuoti šį žaidimą į lietuvių kalbą. Lengva nebuvo. Specifiška žaidimo kalba, net galima sakyti žargonas, reikalavo nemažai pasukti galvą. Na koks gavosi rezultatas, toks. Kai kuriuos terminus. ar pavadinimus gal verščiau dabar kitaip. Bet manau rezultatas vistiek gavosi geras. Tad dalinuosi juo su savo blogo skaitytojams. Jums jas tereikės atsispaisdinti ir galėsite drąsiai žaisti.

Ko reiks žaidimui? Žaidime 2 rūšių 106 kortos. Jos vadinamos durimis ir brangenybėmis. Archyve rasite jas, pdf formate. Paskutiniame pslp bus tų kortų nugarėlės. Dar archyve bus ir lietuviškos taisyklės. Ko žaidimui dar reikės? Visų pirma D6 kauliuko. Bt čia manau tikrai ne problema. Dar reikės kažko, kas skaičiuotų iki 10, parodydamas žaidėjo lygį. Kadangi žaidėjų lygis tai kils, tai leisis reikia esamą lygį kažkaip parodyti. Galima tiesiog ant lapo rašytis lygius, nubraukiant buvusį ir užrašant esamą. Bet patogiausia tam naudoti baltus centus. Kiekvienas žaidėjas priešais save pasideda tiek centų, koks jo dabartinis lygis yra.

Tai tiek. Siunčiamės iš čia. Ir linksmų visiems švenčių! Gerų Kalėdų visiems!

Ką žaisti šventinį vakarą?

Artėja didžiausios metų šventės. Greitai su artimiausiais žmonėmis sėsime prie kūčių stalo. Paskui Kalėdos, Naujieji. Susirinkus didesnei žmonių kompanijai visada yra smagu ir pažaisti stalo žaidimus. Tokiems žaidimams keliami tam tikri reikalavimai. Visų pirma jų taisyklės turi būti labai paprastos, nes krūva žmonių tikrai nesiklausys ilgiausių aiškinimų kaip žaisti, be to galimybė, kad kompanijoje bus žmonių, kurie iš viso nebus žaidę kokio žaidimo, išgąsdinti jų tikrai juk nereiktų. Be to tokie žaidimai turi būti linksmi, tada gera nuotaika garantuota, žmonės juokiasi ir laimingi, ko gi daugiau reikia šventei. Noriu paskelbti tinkamiausių vakarėliams žaidimų sąrašą. Į sąrašą įtraukti vakarėlių žaidimai, kurių nesunkiai galima įsigyti Lietuvoje ne tik hobyshopuose, bet ir bet kuriame didesniame prekybos centre.

Taigi stalozaidimai.blogr.lt rekomenduojų vakarėlių žaidimų TOP 5:

1. Dixit.

Žaidimas 3-6 žaidėjams.

Su papildymu „Dixit 2“ žaidimą galės žaisti iki 8 žaidėjų. Žaidimas, kuris leis labiau pažinti žmones. Net jeigu jūs menkai pažinosite žaidimo partnerius, sužaidę kelias šio žaidimo partijas taip jau tikrai negalėsite pasakyti. O į tuos, kuriuos jau manėte jau gerai pažystatntis, po žaidimo pažiūrėsite visai kitomis akimis. Žaidimas – fantazija tikrai nepaliks abejingų.

2. Saboteur.

Žaidimas 3-10 žaidėjų.

„Kas iš mūsų negeras? Tu?“. „Ne, baik tu, aš nieko blogo juk nedarau, tiesiog man korta neina“. Vienas linksmiausių blefavimo žaidimų. Visos partijos dažnai lydimo gero juoko doze. Mano nuomone, tai apskritai geriausias stalo žaidimas vakarėliams, kurį susėdus žaisti 1 ar 2 partijomis neapsiribojama.

3. 6 ima.

Žaidimas 2-10 žaidėjams.

Žaidime 104 kortos su skaičiukais nuo 1 iki 104. Atrodo kaip paprasta! Bet kiek dilemų sukelia tie skaičiai. Kada išleisti mažiausią skaičių? O gal rizikuoti ir leisti didžiausią? Kiek pastebiu šis nesudėtingas, bet įdomus žaidimas, tarp tų kurie nėra gerai pažystantys stalo žaidimus visada sukelia geras emocijas. O svarbiausia, jis patinka ir tiems, kas giliau žino apie stalo žaidimus. Dar galėčiau pasakyti, kad jis vienodai įdomiai žaidžiasi tiek 2, tiek 10. Tik strategijos tokiu atveju skiriasi. O tai žaidžiant tokius žaidimus būna retai

4. Citadelės.

Žaidimas 2-8 žaidėjams.

Ko gero rimčiausias iš viso top’o žaidimas. Tačiau tikrai nėra sudėtingas ir taisyklės greitai paaiškinamos. Čia statysime miesto kvartalus, pasirinksime sau personažus, bandysime atspėti ką pasirinko priešininkai ir bandysime jiems trukdyti. Sakyčiau žaidimas turi idealų balansą tarp žaidimo įdomumo ir taisyklių paprastumo.

5. Bohnanza.

Žaidimas 3-6 žaidėjams.

Šiame žaidime auginamos pupelės ir jos pardavinėjamos. Panaudokite visas savo derybų, prekybos įgūdžius. Iškišinėkite priešininkams niekam nereikalingas pupeles ir bandykite supirkti visas brangiausias. Žaidimas kuriame kiek reikės pasukti galvą. Iš viso TOP’o šis žaidimas galbūt ir turi sudėtingiausias taisyklės, bet ir jos bus greitai perprastos.

Taigi žaiskite, bendraukite. Bus tikrai smagu ir nepamirštama. Gerų Jums švenčių!

Istorijos apie vaiduoklius. Ghost Stories

Žaidimo statistika:
Išleidimo metai: 2008
Autorius: Antoine Bauza
Boardgamegeek.com reitingo vieta: 116
Žaidėjų skaičius: 1-4
Žaidimo laikas: 45-60 min
Žanras: Kooperatinis, strateginis, nuotykinis

Senai, senai, prieš tūkstančius metus gyveno toks Wu-Fengas – blogio įsikūnijimas. Kaip ten kas buvo nežinia, bet galų gale jis buvo nugalėtas, jo palaikai sudeginti, o pelenai užkasti nuošaliame Kinijos kaimelyje, tikintis, kad šis blogis daugiau nebesugryš. Tačiau Wu-Fengo siela nemirė, ji ilgus metus klaidžiojo tikėdamasi surasti savo palaikus ir vėl reinkarnuotis. Ir štai jo žvilgsnis nukrypo į minėtą kaimelį. Ordos piktų dvasių ir vaiduoklių užplūdo jį, tikintis, kad galų gale bus prisikasta iki Wu-Fengo palaikų. Bet čia atkirtį davė šaunūs, stiprūs daoistų vienuoliai.
Šiame žaidime jūs ir vadovausite šiems vienuoliams, kaunantis su blogio jėgomis. Tai kooperatinis žaidimas, t.y. jūs kovosite visi drauge prieš pačio žaidimo taisykles. Žaidime yra keturi vienuoliai, kurių kiekvienas turi vis kitokią unikalią galimybę. Kaimas žaidime pristatomas 9 kartotiniais kvadratais, kurie išdėlioti į didesnį kvadratą 3×3 ir sudaro minėtą kaimą. Kiekvienas kaimo kvadratas tai vis kitoks pastatas, į kuriuos užsukę vienuoliai gali sulaukti įvairios pagalbos. Žaidimo procese yra dvi fazės: In ir Yang. In fazė – vaiduoklių fazė, traukiama nauja vaiduoklių korta ir sužaidžiama. Yang fazė – vienuolių fazė, joje žaidėjai, valdantys vienuolių figurėlės vaikšto per kaimą, prašo kaimo pagalbos arba kaunasi su vaiduokliais. Tikslas vienas – nužudyti Wu-Fengo reinkarnaciją. Tai vienintelė pergalės sąlyga, o štai pralaimėjimų sąlygų daugybė, pralaimėsit, jeigu vaiduokliai užims tam tikrą kiekį kaimo pastatų, visi vienuoliai žus, baigsis vaiduoklių kortos.
Mėlynasis vienuolis ruošiasi kovai su blogio jėgomis Šiaip laimėti šiame žaidime labai sunku. Jau buvau pasidomėjęs šiuo žaidimu ir buvau perskaitęs ne vieną recenziją, kai susėdome sužaisti jo pirmą partiją. Ir pačią pirmą mes laimėjom! Tada prisiminiau vieno kolegos posakį: „Jeigu laimėjai „Ghost Stories“ skaityk taisykles, ryškiai kažką praleidai“. Perskaičius supratom savo klaidą – pasirodo vaiduokliai pastatus užima žymiai greičiau. Iš karto sėdom lošti sekančią partiją – pralošėm. Praėjo keletą mėnesių, žaidimas buvo ištraukiamas dažnokai, deja, visos partijos buvo pralošiamos. Bet nors ir buvo pralošinėjama, žaisti norėjosi dar ir dar. Atrodo pergalė netoli, bet štai ir vėl pralaimėjimas. Iš pradžių nervavo, kam taip sudėtingai padaryta norint pasiekti pergalę? Paskui supratau, kad jeigu laimėti bus paprasta, žaidimas atsibos labai greitai, o dabar per „plauką“ pralaimėjus, vis norisi ir norisi atsilošti. Iš pradžių buvo žaidžiama aklai, su laiku atėjo didesnis supratimas apie žaidimo strategiją, paskaičiau patyrusių žaidėjų patarimus. Galų gale pradėjome išlošinėti. Vis dažniau. Su laiku į žaidimą įtraukiau antrą Wu-Feng’o reinkarnaciją, paskui trečią. Su trimis laimėti labai sunku, bet vis dėlto įmanoma. Kas pabandė žaidimą ir nepatiko bei greitai numetė, nes laimėti „neįmanoma“, noriu pasiūlyti pabandyti dar. Su laiku tikrai pavyks, tikiuosi gal kiek padės ir šis straipsnis.

Žaidimo įkarštyje

Raktai į pergalę
Vaiduoklių kortos
Jos visos blogos. Bet vienos labai, kitos ypač, o kitos tik šiek tiek. Žaidžiant patarimas būtų toks: silpnesnius vaiduoklius visada dėti kraštuose. Tokiu būdu vienuolis gali nugalėti net du vaiduoklius per vieną ėjimą. Iš karto pulti prieš kortas su vaiduokliais nėra būtina, jūs dar turite 1 ėjimą, kol vaiduoklis užims kaimo pastatą, apžiūrėkite gal yra vaiduoklių, prieš kuriuos laimėti yra svarbiau. O gal geriau verta prašyti kaimo pagalbos ir pasiimti keletą Tao žetonų? Ar susilpninti vieną kažkurią vaiduoklio spalvą? Patys bjauriausi vaiduokliai, tie kurie priverčia per kiekvieną ėjimą mesti prakeiksmo kauliuką. Deja, šitie ir patys pavojingiausi, dažniausiai 4 stiprumo. Aišku juos nugalėti sunku, bet reikia stengtis kuo greičiau tai padaryti, kad ir apjungtomis jėgomis. Čia labai padeda vienos spalvos susilpninimas ir ypač efektyvu prieš tokius vaiduoklius Budos statulėlė. Jei tik yra galimybę prieš tokius vaiduoklius ją naudokite drąsiai. Niekada neikite prieš vaiduoklius, kuriam nugalėti reikia kauliukais išmesti dvi ar daugiau spalvų. Čia jau būtų vien pasikliovimas sėkme ir kaip dažniausiai būna, jūs tiesiog išnaudosite savo ėjimą. Tokiu atveju visada yra naudingiau prašyti kaimo pagalbos. Nepamirškite, kad pagrindinis jūsų tikslas – nugalėti Wu-Feng’ą. Tad vos tik pasirodo paskutinė jo reinkarnacija, reikia visas pajėgas mesti nugalėti jam. Dažniausiai tam reikia visų vienuolių. Jei dar nėra maksimalaus vaiduoklių užimtų namų skaičiaus, jei dar vienuoliai turi po daugiau nei vieną gyvybę, meskite visas pajėgas nugalėti jam. Nukausite jį, žaidimas laimėtas, nesvarbu juk kokiomis sąlygomis.
Kaimas
Visi kaimo kvadratai padeda jums, nesvarbu kokiomis sąlygomis. Reikia išradingai ir apgalvotai naudoti jų galimybėmis. Niekada nereiktų baimintis prašytis raganiaus pagalbos, ypač nuimant vaiduoklius, kurie reikalauja kiekvieną ėjimą mesti prakeiksmo kauliuką. Kas kad tam paaukosite 1 gyvybę, metant prakeiksmo kauliuką, galima prarasti daugiau. Labai vertingas, bet pradžioje mažokai naudotas, pastatas, leidžiantis atstumti vaiduoklius toliau nuo kaimo. Geriau aklai nešokti prieš tokį vaiduoklį (ypač jei reiktų išmesti du ar daugiau reikiamus kauliukus), o pasinaudoti šia galimybe. Vienas vertingiausių pastatų – duodantis Budos statulėlę. Juk su ja nuiminėti vaiduoklius lengviausia. Nepamirškite laikas nuo laiko užsukti ir į arbatinę. Kas kad pasirodys naujas vaiduoklis. Šie vaiduokliai juk taip ar kitaip pasirodys, vistiek juk reikia sulaukti Wu-Feng’o. O arbatinėje ir jėgas atgausite ir dar Tao žetoną užsidirbsite. Vėtrų kalnas taip pat leis efektyviau kautis su vaiduokliais. Nustumkite vaiduoklį link stipriausiojo vienuolio, jei šis neprieina iki jo per vieną ėjimą, plius dar galite ir vienuolį vieną į kitą vietą perstumti. Net ir, atrodo, toks nelabai reikalingas kaimo dalykas kaip kapinės, gali visai pasitarnauti. Situacija: žaidime yra du labai kenksmingi vaiduokliai. Mėlynas vienuolis, turintis 2 gyvybes, su sąvybe du kartus naudotis pagalba arba du kartus kautis, užeina pas raganių ir paprašo pašalinti vieną vaiduoklį. Kadangi jo savybė leidžia pasinaudoti tuo du kartus, raganius sunaikina du vaiduoklius. Deja už tai jam reikia atiduoti ir dvi gyvybes, o tai jo visos gyvybės. Jis keliauja į kapines. Po jo vaikšto žaliasis vienuolis, su savybe, kad jis mėto papildomą kauliuką ir visai nemėto prakeiksmo kauliukų. Jis keliauja į kapines ir atgaivina mėlyną. Mėlynas atgydamas gauna dvi gyvybes, o žaliasis turėtų mesti prakeiksmo kauliuką, bet jo savybė leidžia to nedaryti. Štai, panaikinti du stiprūs vaiduokliai, kuriuos kažin ar pavyktų per 2 ėjimus sunaikinti, o nuostolių jokių.

Vienuoliai
Aišku svarbiausi žaidime vienuoliai. Tinkamas jų savybių panaudojimas yra tiesus raktas į pergalę. Aptarkime kiekvieną jų.
Raudonasis vienuolis
Atrodo, tai pats nereikalingiausias vienuolis. Bet taip nėra. Jo savybė atsidurti bet kurioje vietoje tikrai leis gerai išnaudoti kaimo pagalbą ar kovojant prieš, gal ir nestiprius, bet labai kenksmingus vaiduoklius. Vis dėl to aš labiau mėgstu naudoti kitą jo savybę – per savo ėjimą perstumti vieną vienuolį. Ši savybė garantuos, kad stiprus vienuolis prieš vaiduoklį galės stoti į mūšį iš karto per savo ėjimą. Stiprų vienuolį tiesiog užtenka perstumti į kaimo centrą, o jau per savo ėjimą jis galės žengti į bet kurį reikalingą kaimo kvadratą. Tad raudoną vienuolį panaudoti efektyviai tikrai galima ir jo savybės tikrai yra naudingos.
Geltonasis vienuolis
Pati svarbiausia jo savybė Tao žetonų rinkimas. Tačiau jam reiktų ypač vengti kovoti prieš tuos vaiduoklius, kurie reikalauja prakeiksmo kauliuko metimo. Geriau surinkęs krūvą Tao žetonų, geltonasis vaikščiotų kartu su žaliuoju vienuoliu, žetonais jam padėdamas kovoti prieš blogio jėgas. Kiek žaidžiame visi dažniausiai ir renkasi šią geltonojo savybę, bet visai vertinga yra ir kita jo savybė, silpninanti vieną pasirinktą vienuolį. Tao žetonai slidus reikalas. Jie gali būti blokuojami, gali būti atimami, o silpninti kažkurį vaiduoklį niekas negalės sutrukdyti.
Mėlynasis vienuolis
Šio vienuolio abi savybės yra labai geros ir dažnai būna sunku apsispręsti kurią panaudoti. Vis dėlto aš dažniau renkuosi galimybę ėjimo metu pasinaudoti kaimo pagalba ir stoti į mūšį. Tai leidžia efektyviau kovoti su vaiduokliais. Bet galimybė pasinaudoti kaimo pagalba du kartus, ar du kartus kovoti taip pat labai gera. Vien paminėta aukščiau pavyzdys kiek duoda, šią savybę patarčiau dar rinktis tiems, kas skundžiasi, kad nekrenta kauliukai. Gal du kartus ridenant bent vieną kartą pasiseks? Taip pat ši savybė leidžia labai gerai išnaudoti kaimą (ypač renkant Budos statulėles, ridenant kauliukus dėl Tao žetonų). Tad šio vienuolio savybes vis dėlto rekomenduočiau laikas nuo laiko pakeitinėti.
Baisusis prakeiksmo kauliukas Žaliasis vienuolis
Vienas iš stipriausių vienuolių. Abi jo savybės labai geros. Kurią rinktis? Daugelis tvirtina, kad savybė, leidžianti permesti kauliukus geresnė. Galbūt. Visgi, gaunasi, kad meti ne 3, o 6 kauliukus. Bet vis dėlto man labiau patinka kita jo savybė, leidžianti mesti 4 kauliukus ir visai nemesti prakeiksmo kauliuko. Čia kauliukuose gaunami 4 rezultatai, o ne 3 kaip pirmuoju ir aišku tas prakeiktas prakeiksmo kauliukas. Turintys savybę nemesti prakeiksmo kauliuko žaliasis vienuolis labai paklausus nuiminėjant tuos vaiduoklius, kurie šito reikalauja. Geriausia jam veikti duete su geltonuoju, pastarasis su krūva Tao žetonų ir žaliasis su 4 kauliukais tampa tikrai didele jėga.
Aišku nesitikiu, kad po šio straipsnio lengvai įveiksite Wu-Fengą. Jį nugalėti bus vis dar sunku, bet būtent sunkumas ir suteiks tą norą sužaisti dar vieną ir dar vieną žaidimo partiją.
Išvados: labai azartiškas žaidimas. Vienas geriausių kooperatinių žaidimų. Tik reikia turėti kantrybės perkandant jo strategiją.
Žaidimo pliusai: Kas kartą kita kaimo struktūra, vienuolių savybės, kita vaiduoklių kortų seka garantuoja, kad jis greitai nepabosta. Labai kokybiški ir gražūs komponentai. Žaidimas gavęs ne vieną apdovanojimą už dizainą. Labai optimalus partijos laikas, greitas pasiruošimas žaidimui.
Žaidimo minusai: Kauliukai. T.y. mūšio baigtis priklauso būtent nuo jų. Bet vis dėlto įmanoma sustrateguoti taip, kad jie lemtų tikrai nedaug. Nežinau ar čia galima priskirti prie minusų, bet – dažni pralaimėjimai, kita vertus, jei būtų lengva laimėti, žaidimas greitai pabostų.
Konkurencija su kitais žaidėjais: – Kooperatinis žaidimas, visi už vieną, vienas už visus.
Optimalus žaidėjų skaičius: 4<3<2<1 – Iš tikrųjų žaidimas puikiai žaidžiasi tiek 2 tiek 4. Didesnės įtakos mechanikai žaidėjų skaičius neturi. O jei reiktų rinkti geriausią solo žaidimą, aš ko gero rinkčiau šį. Vienam žaisti „Ghost Stories“ irgi visai įdomu.
Sėkmės ir strategijos santykis (%): 100/100 – Žaidžiant reikės geros sėkmės ir geros strategijos, todėl vertinti santykį beviltišką. Pasikliaujant vien sėkme nelaimėsi, pasikliauti vien strategija irgi negalima.
Sudėtingumas – 6. Taisyklės nesudėtingos, greitai paaiškinamos, lengvai suprantamos. Kalbos dalykų žaidimo komponentuose nėra, vien tik simboliai, tad ir kalbos barjero nebus.
Bendras vertinimas – 8. Jeigu reiktų rinkti geriausią kooperatinį žaidimą, šiandien rinkčiau nedvejodamas „Ghost Stories“.

Nuotraukos iš www.boardgamegeek.com

Besibaigiantys metai – „Dixit“ metai

Žaidimo statistika:
Išleidimo metai:
2008
Autoriai: Jean-Louis Roubira
Boardgamegeek.com reitingo vieta: 73
Žaidėjų skaičius: 3-6
Žaidimo laikas: 45-60 min
Žanras: vakarėlių žaidimas, fantazijos
Besibaigiančiu metus galima būtų įvardinti kaip „Dixit“ metus. Šis žaidimas sukėlė tikrą furorą stalo žaidimų tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Aišku ir „Spiel des Jahres 2010“ titulas nemažai prisidėjo prie to. Tad stovint prie sekančių metų slenksčio imkime ir plačiau panagrinėkime jį.
Visų pirma tai nėra rimtas stalo žaidimas, apskritai ir stalo žaidimu jį sudėtinga pavadinti. Tai tikras vakarėlių, bendravimų žaidimas. Atidarę nemažą, tipiško Euro žaidimo dydžio dėžę rasime ne kažin ką. Ten bus 80 kortų, stebinančiu savo dydžiu (žymiai didesnės nei įprastos kortos, pasižymi tuo, kad tikrai sunku jas maišyti), keliolika balsavimo žetonų ir po triušį kiekvienam žaidėjui, kad galėtų šokinėti ant taškų lentelės. Taškų lentele čia tarnauja pati žaidimo dėžė, matyt ir dydis jos toks.

Žaidimo dėžės turinys

Ok, pradedam žaisti. Žaidime nėra absoliučiai jokių strategijų, planavimo ir panašių dalykų. Čia veikia tik fantazija. Taisyklės pačios paprasčiausios. Visi gauna po 6 kortas, pirmasis žaidėjas tampa pasakotoju. Jis pasirenka vieną iš savo turimų kortų ir apibūdina ją. Apibūdinimas gali apsiriboti keliais žodžiais, vienu sakiniu, galima ir visą istoriją sugalvoti. Čia jau kiekvieno reikalas. Tada jis deda ant stalo užverstą apibūdintą kortą. Kiti žaidėjai išklausę apibūdinimą taip pat iš savo turimų kortų pasirenka panašiausią apibūdinimui ir užverstas kortas deda ant stalo. Pasirinktos kortos sumaišomos ir atverstos išdėstomos į eilę. Ateina laikas balsavimui. Visi žaidėjai, išskyrus pasakotoją deda užverstą balsavimo žetoną su numeriuku tos kortos, kuri, jų manymu, yra pasakotojo korta. Kai visi baigia balsuoti, šie žetonai atverčiami ir žiūrima kas kaip balsavo. Taškus gauna visi atspėję pasakotojo kortą, jei kortą atspėjo ne visi žaidėjai, tai taškų gauna ir pasakotojas. Taip pat papildomus taškus gauna tie žaidėjai, kurie apmulkino kitus žaidėjus ir jie pasirinko kaip pasakotojo kortą jo padėtą kortą. Jei niekas neatspėja, tai taškus vis tiek gauna visi žaidėjai, išskyrus pasakotoją. Štai ir visos taisyklės. Savaime aišku, kad pasakotojas turi taip apibūdinti kortą, kad ją atspėtų toli gražu ne visi žaidėjai, bet kartu ir taip, kad bent vienas atspėtų. Žmonių fantazija beribė. Žaidžiant tenka išgirsti tokių apibūdinimų, kad pačiam nė į galvą neateitų.

stryk pastryk per taškų laukelius

Iš visų šitų taisyklių atpasakojimo galima pagalvoti, kad žaidimas kiek nuobodokas. Taip ir būtų, jei ne kortų iliustracijos, kurias reikia apibūdinti. Manau vien dėl iliustracijų šis žaidimas skina laurus. Iliustracijos, nupieštos dailininkės Marie Cardouat tikrai labai gražios. Man jos primena iliustracijas iš vaikiškų lietuviškų knygų, vieno lietuvių dailininko (pavardės deja nepamenu). Tos vaikystės iliustracijos buvo palikusios nemažą įspūdį, o dabar ir čia. Tiesiog vaikystės prisiminimai. Už iliustruotas kortas žaidimui pilnai galima duoti 10 balų.
O daugiau? Vieną vakarą susėdome pirmą kartą sužaisti šį žaidimą. Pirmoji partija buvo kupina susižavėjusių šūksnių ir sukėlė tikrą furorą. Partijos trunka neypatingai ilgai, tad iškarto sulošėme ir antrą. Vis dar patiko. Sėdome ir trečią lošti. Trečią kartą žaidžiant viskas jau pabodo. Žaidžiant su ta pačia kompanija žaidimas „sužaistas“ tampa labai greitai. Gana greitai įsimeni visas kortas, apibūdinimai pradeda kartotis, jie nebesukelia tiek juoko ir emocijų, kiek pirmosios partijos. Man asmeniškai sužaidus vos tris partijas žaidimas tapo „sužaistas“ ir joks kitas žaidimas šio statuso negavo taip greitai. Aišku jis dar gelbsti, kai kokioje kompanijoje išgirstu pasiūlymo sužaisti „Alias“. Visiems „Alias“ gerbėjams „Dixit“ tampa tikru atradimu. O man…. Man yra didžiulė krūva kitų žaidimų, kurios žaisti žymiai įdomiau. Pirmosios dvi „Dixit“ partijos tikrai labai patiko, bet po trečiosios žaidimas pabodo. Aišku, išleistas ir naujas kortų rinkinys „Dixit 2“, bet ir čia turbūt džiaugsmo būtų tik kelioms partijoms.

Žaidime kortos labai didelės. Iliustracijos įspūdingos

Ar jis vertas metų žaidimo titulo? Būtų mano valia, tai kategoriškai pareikščiau – ne. Man tuo laikotarpiu išėjo krūva žymiai įdomesnių žaidimų, kurie būtų vertesni šio titulo. Bet visgi… Taip iššaukštintas „Spiel des Jahres“ titulas, mano nuomone, retai kada atitenka įdomiausiam žaidimui. Čia pagrindinis kriterijus yra originalumas, ar žaidimas sukėlęs perversmą stalų žaidimų pasaulyje. Pradėkime nuo 1996 m. „Katano salos naujakurių“, ar baikim pernykščiu „Dominion“. Absoliuti dauguma bus tikrai, tuo metu, originalūs žaidimai, su netikėtomis žaidimo mechanikomis. Taip ir „Dixit“. Nuostabios iliustracijos, puiki atmosfera ir tikrai originali žaidimo idėja. Galima būti dėkingam jam, kad daug žmonių sugundė pažvelgti plačiau ir pripažinti, kad vakarėliuose ir be „Alias“ yra ką sužaisti.
Bet aš vakarėliams mieliau rinkčiausi „Saboteur“ arba „6 ima“. Man jie įdomiau.
Žaidimo pliusai: Paprasčiausios taisyklės. Gražios iliustracijos. Patirtis šiame žaidime visiškai nesuteikia jokio privalumo.
Žaidimo minusai: Greitai nusibosta. Kaip vakarėlių žaidimui gana ribotas žaidėjų skaičius.
Konkurencija su kitais žaidėjais: Nevertinu. Čia vakarėlių žaidimas, visi spėlioja, visiems smagu, apie laimėtoją dažnai net pamirštama.
Optimalus žaidėjų skaičius: 6<5<4<3 – Apskritai jį reikia žaisti 5 ar 6. žaidžiant 3 rekomenduočiau ne pasakotojams rinktis ne vieną, o dvi kortas.
Sėkmės ir strategijos santykis (%): Nevertinu, nei sėkmės, nei startegijos žaidime yra. Na sėkmė gali būti, kaip testuose spėlioti atsakymus, bet čia taip darytų turbūt tik žmogus be fantazijos
Sudėtingumas – 1. Turbūt paprasčiausios taisyklės kiek teko matyt.
Bendras vertinimas – 6

Nuotraukos iš www.boardgamegeek.com

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Uždaryti
Eiti prie įrankių juostos