Kaip išgyventi maro metu? Rattus

Žaidimo statistika:
Išleidimo metai: 2010
Autoriai: Henrik Berg, Åse Berg
Boardgamegeek.com reitingo vieta: 564
Žaidėjų skaičius: 2-4
Žaidimo laikas: 30-45 min
Žanras: viduramžiai, išgyvenimas

XIV amžius. Europos gyventojus šluoja maras. Išmiršta ištisi kaimai ir miestas. Tikslas vienas, kad kuo daugiau išgyventų tavo žmonių. Tokia būtų trumpa įžanga į šį žaidimą. Kaip pajuokavo vienas pažįstamas, tai čia kaip „Pandemic’as“, tik kubelių nerankioji nuo lentos, o dėlioji. Palyginimas, gal ir geras, bet aš panašumų čia, apart medinių kubelių nerandu. Pats svarbiausias skirtumas, kad „Rattus’e“ tu turi išgyventi pats ir stengiesi, kad priešininko gyventojų liktų kuo mažiau. Galima šį žaidimą priskirti ir prie „teritorijų kontrolės“ žaidimų. Bet ir vėl šis apibūdinimas nebūtų visiškai tikslus. Teritorijų tu nevaldai ir bet kuri teritorija, kur yra nemažai tavo „gyventojų“ yra lygiai taip pat laisvai prieinama kitiems žaidėjams, kaip ir tau teritorijos, kur gyvena vien priešininkai. Žodžiu, šitais palyginimais aš noriu pasakyti, kad šio žaidimo mechanika yra tikrai originali ir aš negaliu surasti panašaus žaidimo su tokia mechanika.

Ką gi, pradedam žaisti.
„Rattus’e“ žaidimo taisyklės gana paprastos ir nesunkiai paaiškinamos. Žaidimo lenta vaizduoja Europą, suskirstyta į keliolika regionų. Dar komplekte rasite personažų kortas, kartoninius žiurkių žetonus ir 4 spalvų medinius kubelius, kurie pristatomi, kaip kiekvieno žaidėjo gyventojai ir juodą vaikštuką, kuris vaizduoją ar tai giltinę, ar maro šmėklą. Kur pasirodo jis, ten kyla maro epidemija. Žaidėjų tikslas, kad kuo daugiau jo spalvos kubelių žaidimo pabaigoje liktų ant žaidimo lentos.
Žaidėjo ėjimą sudaro trys fazės. Pirmoje fazėje žaidėjas, jei nori, gali pasirinkti sau naują personažą. Be tų kuriuos jis turi, jis gali sau pasiimti dar vieną. Iš bet ko, nesvarbu ar tą personažą jau priešininkas pasirinko, ar jis dar padėtas šalia žaidimo lentos, iki šiol buvo niekam nereikalingas. Personažų savybes gali panaudoti tuoj pat. Ką duoda personažai? Visų pirma įvairias galimybes. Čia jau nuo personažo priklauso: jie leidžia teritorijoje apgyvendinti daugiau gyventojų, saugiau vienam gyventojui užsidaryti pilyje, perstumti žiurkę į kaimyninį regioną, ar tą patį padaryti su savais trimis gyventojais. Žodžiu personažai duoda nemažai privalumų, bet kad ne viskas būtų taip paprasta lygiai taip pat kiek jie duoda privalumų, personažai gali jums suteikti ir negerumų. Regione kilus maro epidemijai, dažniausiai pirma miršta tie kubeliai, kurių žaidėjai pasirinkę tam tikrus personažus. Tad žaidime labai svarbus personažų balansas.

Antroje fazėje žaidėjas apgyvendina savo gyventojais kurį nors regioną. Kiek tame regione yra žiurkių žetonų, tiek jame jis gali apgyvendinti ir savo spalvos kubelių. Čia vėlgi dilema, ar rizikuoti ir regione kur daug žiurkių apgyvendinti daugiau saviškių, su viltimi, kad maras juos aplenks, ar apgyvendinti ten kur jų mažiau, nors ten ir gyventojų bus mažiau, bet jie bus kažkiek saugesni dėl mažesnio žiurkių kiekio.
Tada ateina trečia fazė. Per ją veikiantis žaidėjas į kaimyninį regioną perkelia maro šmėklos figūrėlę, tada, priklausomai, nuo to, kiek tame regione žiurkių, žiurkėmis apdalinami kaimyniniai regionai. Jei šiame regione 1 žiurkė, tai kuriame nors kaimyniniame regione padedi 1 žiurkės žetoną, jei daugiau, kaimyniniai regionai gauna 2 žiurkes. O tame regione kyla maro epidemija… Epidemija sprendžiama paprastai: atverčiami po vieną žiurkės žetonai ir sprendžiamos jų baigtys. Kitoje žiurkių žetonų pusėje nurodytas skaičius, rodantys kokią populiaciją regione pasiekus kyla epidemija, jei šia kiekis nepasiektas atverčiamas kitas žetonas arba maro pavojus praeina, nebelikus regione žiurkių žetonų. Jei vis dėlto maro epidemija kyla, žiūrima kas miršta tame regione. Visų pirma žetono nurodomi kai kurie personažų simboliai, jei žaidėjas turintis šiuos personažus, turi ir kubelių tame regione, tai už kiekvieną tokį personažą praranda po vieną gyventoją. Dar ant žiurkės žetono gali būti raidės „A“ ir „M“. „A“ – All, reiškia kad išmiršta visų to regiono gyventojų po vieną kubelį. „M“ – Majority, reiškia, kad miršta tik žaidėjų, tame regione turinčių daugiausiai kubelių kubelis.
Štai tokia vieno žaidėjo seka, toliau ėjimas pereina kitam žaidėjui ir taip iki tol, kol nebeliks nepanaudotų žiurkių žetoną, arba pas kurį žaidėją nebeliks kubelių. Tada dar įvyksta globalinė maro epidemija – paeiliui atvertinėjami visi žiurkių žetonai, likę ant žaidimo lentos. O jau tada pas ką liks ant lentos daugiausiai jo spalvos kubelių laimės.
Viskas paprasta. Atrodo ir pernelyg paprasta. Taip ir būtų jei nebūtų vieno „bet“. Žaidžiant tik bazinį žaidimą, manau, žaidimas gana greitai būtų perkastas ir taptų nuobodu jį žaisti. Turbūt tai suprato ir žaidimo leidėjai tuoj pat po žaidimo išleidimo, išleidę ir papildymą „Rattus: Pied Piper“. Ir ką mes turime ten? Ogi 12 kitų personažų ir komponentus jiems. Tad su bazine žaidimo versija iš viso turėsime 18 personažų. Kiekvienoje partijoje dalyvaus 6 personažai, tad galimų jų kombinacijų tikrai daug. Čia ir prasideda visas smagumas. Vis kitoks personažų rinkinys kas kartą vis keis žaidimo strategiją. Ir ko tik nebus! Vieni personažo rinkiniai bus ypač kenkėjiški kitų žaidėjų atžvilgiu, kiti leis saugiau didinti populiaciją. Viena strategija su vienu personažų rinkiniu gali būti visai neveiksni su kitu rinkiniu.
Išvados: įdomus, nesudėtingas, gana greitas žaidimas. Jis turėtų patikti tiek patyrusiems žaidėjams, tiek naujokams. Aišku į rimtą žaidimą jis nepretenduoja, bet kaip fileris labai sueis. Bet būna ir taip, kad susėdus sužaisti partiją apšilimui, prie šio žaidimo pakilsit tik po kelių partijų. Vis norėsis išbandyti tai vieną, tai kitą personažą, tai vieną ar kitą strategiją.
Žaidimo pliusai: Lengvai perkandamos taisyklės, gana greitos partijos. Dinamiškas žaidimas. Galima taikyti ne vieną strategiją.
Žaidimo minusai: Kaina. Man jis pasirodė brangokas, žinant kiek komponentų tu gauni. Ir turėkite omenyje, kad papildymas „Pied Piper“ būtinas. Sudėjus bazinio ir papildymo kainas iš viso kaina gaunasi kaip rimto, sunkiasvorio žaidimo. Todėl reiktų sekti tokias akcijas, kaip pas „Rikį“. Be papildymo žaidimas nebus ilgai žaidžiamas ir gali greitai pabosti.
Konkurencija su kitais žaidėjais: 8. Labai jau priklauso nuo personažų. Bet kokiu atveju su kitais žaidėjais kontaktuojama labai smarkiai ir yra nemažai galimybių kenkti kitiems.
Optimalus žaidėjų skaičius: 4<3<2 – Žaidimas visai gerai žaidžiasi ir dviese. Bet vistik visas žaidimo grožis atsiveria prie lentos susėdus keturiese.
Sėkmės ir strategijos santykis (%): 25/75 – Sėkmės procentas nemažas. Labai jau įvairių žiurkių žetonų yra žaidime. Gali labai sektis traukiant tokius, kurie tau žalos daug nedarys, o kirs priešininkams. Bet vistiek strategija ir numanymas veiksmų žaidime reikalingas.
Sudėtingumas – 5. Plona ir maža taisyklių knygelė neprivers jūsų ilgai sėdėti studijuojant jas. O mokantis kitiems taisykles aiškindamas tikrai neužtruks.
Bendras vertinimas – 8. Čia jei vertinčiau kartu su papildymu „Pied Piper“. Be jo žaidimas gautų 6 balus.

Nuotraukos iš www.boardgamegeek.com

Pasiklydę labirinte. Dungeon Twister

Žaidimo statistika:
Išleidimo metai: 2004
Autorius: Christophe Boelinger
Boardgamegeek.com reitingo vieta: 279
Žaidėjų skaičius: 2
Žaidimo laikas: 1 val.
Žanras: fantasy, nuotykinis, labirintas

Karys jau buvo visai šalia išėjimo. Liko nedaug. Tas purvinas, kupinas pavojų labirintas atrodo jau įveiktas. Jis jau matė šviesą, nosį kuteno šviežias oras. Liko nebe daug. Staiga, kai jau atrodė viskas įveikta, kelią pastoja duobė. Jos neperšokti. Gerai, kad karys prisiminė, kad netoliese matė virvę. Jis nuskubėjo link tos vietos, kur manė buvusią virvę. Ir tikrai štai guli ji, ilga, pakankama permesti per duobę. Karys padėjo didžiulę lobio skrynią. „Niekas čia jos neims, kol nusitiesiu kelią per duobę“, – pamanė karys. Prie šio darbo jis buvo įpratęs, tad virvę per duobę nutiesė greitai. Sugrįžęs prie savo brangenybių, jis atsikvėpė. „Dabar jau tikrai viskas“- pagalvojo. Išėjimas jau čia pat, bet tuoj pat pasąmonėje kažkas sukuždėjo „tikrai ne viskas“. Ir tikrai, iš už kampo pasirodė trolis. „Na, štai kovos neišvengsiu“, – spėjo pagalvoti karys…..
Tokia būtų įžanga šio žaidimo apžvalgai. Tai tiesiog galėtų būti scena iš vienos šio žaidimo partijos. Taigi apie ką šis žaidimas?

Neturėdamas ką veikti burtininkas tiesiog paėmė ir nugrūdo į požemius kai kuriuos personažus. Nežinau ką jis galvojo, bet padarė taip, kad susidarytų dvi komandos, turinčius lygiai tokius pačius personažus ir lygiai tokius pačius daiktus. Taigi du žaidėjai valdo po komandą, kuri sudaryta iš 8 skirtingų personažų. Visi personažai pas abu žaidėjus identiški. Visi jie turi tam tikrų savybių: vieni greiti, kiti stiprūs, vieni valdo magiją, kiti techniką. Žaidime tenka kuo geriau išnaudoti jų savybes. Prie viso komplekto duodami dar 6 daiktai, jų paskirtis padėti personažams klajoti po požemio labirintą, kautis, gintis ir panašiai. Pačią žaidimo lentą sudaro 8 skirtingi kvadratai, kurie kiekvieną kartą atsitiktiniu būdu sustatyti į stačiakampį 2×4 ir sudaro labirintą, iš kurio reikia ištrūkti. Žaidime reikia surinkti 5 pergalės taškus. Po tašką duodama jei kuriam nors personažui pavyksta palikti labirintą, arba taškas duodamas už priešininko personažo užmušimą. Jeigu labirintą pavyksta palikti goblinui, jis gauna 2 taškus, nes yra kvailas, lėtas ir nieko nesugeba. Jei pavyksta iš labirinto išeiti su brangenybių skrynia dar gauni papildomą tašką. Atrodo tokia paprasta šio žaidimo mechanika. Bet vos keletą kartų sužaidęs aš sau drąsiai konstatavau, kad tai ko gero man geriausias žaidimas dviems. Aišku iš tų, kuriuos aš išbandęs. Galiu vardinti ir vardinti šio žaidimo privalumus. Trukmė pati ta, partija trunka apie valandą, bet čia labai daug priklauso nuo priešininko. Galima sužaisti ir per pusvalandį, bet galima vargti ir keletą valandų. Bet per tas kelias valandas žaidimas nepabosta! Vis kitoks, atsitiktinis kambarių išdėstymas, galimybė sukinėti juos garantuoja, kad panašių partijų nebus ir žaidimas bus tikrai ilgaamžis. Negana to, kas kartą keičiasi ir personažų bei daiktų išdėstymas lentoje. Pirmieji 4 personažai statomi į žaidėjo startinę poziciją, visų kitų žetonai dedami ant užverstų kambarių. Atsivers kambarys, personažai įžengs į žaidimą. Kurioje vietoje, nuspręs tavo varžovas. Prie privalumų paminėčiau ir dvi galimas žaidimo linijas. Jau minėjau pergalė pasiekiama arba ištrūkus iš labirinto, arba nukaunant varžovo personažus. Tad ir galima kas kartą naudoti skirtingas strategijas: arba žaisti gaudynes, arba kariauti. Ir sėkmės faktoriaus žaidime nerasta visai. Veiksmams vykdyti žaidėjai naudoja veiksmo kortas. Jose nuo 2 iki 5 veiksmų per ėjimą. Sužaidei viena, dedi ją į šoną. Sužaisi su visomis, jos visos grįžta pas tave ir vėl iš naujo. Čia dar viena dilema, galvosūkis žaidėjui. kada panaudoti daugiau veiksmų, sužaisi keletą kartų didesnį veiksmų kiekį, liks tik nedideli veiksmų kiekiai. Varžovas netruks tuo pasinaudoti. Panašiai ir su kovinėmis kortomis. Kiekvienas personažas čia turi savo jėgą. Kaunantis tą jėga įskaitoma ir kuris stipresnis, tas ir laimi. Tačiau jėgą gali pasididinti kovinėmis kortomis. Prieš mūšį abu žaidėjas pasirenka vieną ir užverstą pasideda priešais save. Paskui abu vienu metu atverčia. Personažo ir kortos jėgos susumuojamos. Bet yra vienas bet… Tos kortos vienkartinės. Sužaisi stipria korta ir viskas, jos nebeturi. Kada išleisti kokią kortą reikia gerai pagalvoti. Bet man dėl to šis žaidimas tampa dar geresnis.

Sužaidęs vos keletą partijų aš sau konstatavau… tai vos ne šiuolaikiniai šachmatai. Aišku palyginimas gal ir drąsus, bet šis žaidimas tikrai reikalauja nemažai pasukti galvą, reikalauja numatyti veiksmus gerokai į priekį. Bet jis yra tikrai azartiškas, smagus ir man tikrai įdomus.
Nerekomenduočiau šio žaidimo tiems kurie tik pradėję pažintis su stalo žaidimais. Bet visiems, kurie jau gerai žino, kas tai stalo žaidimas, aš galiu konstatuoti drąsiai – jums tikrai turėtų patikti šis žaidimas.
Žaidimo mechanika labai palanki kurti papildymus. Juk nesunku prigalvoti naujų personažų, kambarių ar daiktų. Žaidimo leidėjai jų prileidę tikrai nemažai. Bet smagumo suteiks ir bazinė žaidimo versija. Yra papildymas, kuris leidžia šį žaidimą žaisti ir su 3-4 žaidėjais. Bandyti neteko, bet kiek girdėjau atsiliepimų, tai smagi versija. Čia jau nebus keletų žingsnių į priekį planavimo. Situacija tokiame žaidime keisis pernelyg dažnai. Tai gana senai išleistas žaidime. Šiuo metu parduotuvių lentynose gal ir sunku būtų surasti jį. Bet rasite žaidimą „Dungeon Twister 2: Prison“. Nečiupinėjau šios versijos, bet spėju, kad tai ta pati žaidimo versija, tik naudojamos jau miniatiūros (pirmajame žaidime personažai kartotiniai) plius yra keletas scenarijų ir galimybė solo žaidimui. Tikriausiai dar įdomiau, tik deja ir dvigubai brangiau.
Išvados:
Žaidimo pliusai: Kas kartą vis kitokia žaidimo partija, strategijų galimybės, nerasta sėkmės faktoriaus.
Žaidimo minusai: Man tai nėra minusas, bet daugeliui taip gali atrodyti. Visos žaidimo partijos metu tenka gerokai pasukti galvą. Ilgokai trunka vieno žaidėjo ėjimas.
Išvados: Stiprus, įdomus žaidimas. Man asmeniškai vienas iš geriausių skirtų dviems žaidėjams
Konkurencija su kitais žaidėjais: 10, Du varžovai. Požemius paliks ir laimės tik vienas.
Optimalus žaidėjų skaičius: 2 – žaidimas dviems, papildymo skirto 3-4 žaidėjams nebandęs, ten vertinti negaliu.
Sėkmės ir strategijos santykis (%): 1/99 – Sėkmės čia nerasta jokios. Visos galimos sėkmės, tai priešininko klaidos.
Sudėtingumas – 7. Taisyklės nesudėtingos, greitai paaiškinamos. Bet patyręs žaidėjas visada čia turės privalumą prieš naujoką. Tiesiog jis žinos daugiau šio žaidimo galimybių.
Bendras vertinimas – 9. Retas žaidimas šiame bloge sulaukia tokio vertinimo.

Nuotraukos iš www.boardgamegeek.com

Ticket to Ride Lietuva

Nieko nėra neįmanomo. Šiaip nežinau kas man panyžo, bet užėjo noras pasidaryti Ticket to Ride versiją Lietuva. Daugelio šalių entuziastai mėgėjiškai adaptuoja šį žaidimą traukinių tinklais apraizgydami savo šalis. Kuom mes prastesni? Taigi rezultatu dalinuosi ir su savo skaitytojais. Ticket to Ride Lietuva versija niekuo nesiskiria nuo oficialios žaidimo Ticket to Ride Switzerland versijos. Ši versija skirta mažesniam žaidėjų skaičiui. Optimaliausia žaisti 3, galima dviem, tik be dvigubų kelių. Galima ir 4, tik čia jau jiems bus ankšta (na panšiai kaip TtR žaidžiant penkiese), na bet kas mėgsta sunkumus tai visai gerai. Žaidimui atskirų taisyklių neruošiau, čia galios įprastos TtR Switzerland taisyklės. Šiaip tai viskas įprasta. Tuneliai, na Lietuvoje nėra kalnų, tai skaitykim. kad ten sudėtingesnio pravažumo ruožai, tiltai. Yra kryptys į kaimynines šalis, na žodžiu viskas kaip ir Šveicariškoje versijoje. Žaidimui bet kuriuo atveju reikia turėti orginalų Ticket to Ride, ar Ticket to Ride Rurope, ar galų gale marklin edition. Iš šių žaidimų reikės traukinukų ir spalvos bilietų. Čia jūs rasite žaidimo lentą, ji neišskaidyta A4 lapais, galite patys skaidyti, gal kas A3 formatais norės spausdinti. Žaidimo lentos dydis 51×34 cm. Galima ją sujungti taip: atsispausdinate suskaidytas dalis, jas klijuojate ant kartono, apipjaustote, kad neliktų baltų kraštų. Tada su permatoma lipnia juosta klijuojate dalis iš nugarinės pusės. Kad dalys susilenktų, palikite tarp jų tarpą 1-2 mm. Taip pat komplekte rasite maršrutų kortas. 5 pslp A4 lapų plius nugarėlė.
Tad pirmyn per Lietuvą su traukiniais! Siunčiamės iš boardgameclub.eu

PAPILDYMAS (2010.11.06). Vis dėlto padaryta šiek tiek pakeitimų. Atsiprašau tų, kas jau atsispausdino ir naudojo pirmą variantą. Vis dėlto padidinta lenta, pirmosios dydis pasirodo vis dėlto mažokas. Dabar lentos dydis 75×50 cm.
Ir pridėta keletas kelių ties Telšiais, Plunge ir Šiauliais. Sužaidus keletą partijų pasirodė, kad priėjimai į šiuos miestus galu tapti labai komplikuoti. Versiją 1.1 rasite ten pat, senuoju vardu.

Gaminamės patys. San Juan.

Kadangi pirmasis pasiūlymas patiems pasidaryti žaidimą sukėlė tikrai nemažą furorą, tai toliau tęsiu siūlymus patiems pasigaminti sulietuvintą žaidimą. Šį kartą stalo žaidimo Nr. 1 pasaulyje „Puerto Rico“ kortinė versija „San Juan“. Pasigaminti jį visai paprasta. Čia yra tik kortos, nieko daugiau. Esminės pastatų ir gamyklų kortas manau patogiausiai atsispausdinti ant lipdukinio popieriaus ir priklijuoti prie pačių paprasčiausių ir pigiausių kortų. Paruoštame spausdinti faile ir formatas tokioms kortoms paruoštas. Aišku galima atsispausdinti ir ant storesnio popieriaus, tik nugarėlės neparuošiau, bet ją tikrai susirasute interneto platybėse. Rolių ir Prekių kainų kortas galima irgi klijuoti ant kortų (tik nugarėlė galėtų skirtis, kad lengviau atskirti būtų), o galima ir ant storesnio popieriaus.
Aišku tekstų redagavimais neužsiėmiau, tai gali pasitaikyti gramatinių klaidų. Ką rasite negero praneškite, nesunku gi pataisyti ir iš naujo įdėti.
Siunčiamės iš boardgameclub.eu
Gero laiko!

Prie sienų aukštųjų. Stronghold.

Žaidimo statistika:
Išleidimo metai: 2009
Autorius: Ignacy Trzewiczek
Boardgamegeek.com reitingo vieta: 192
Žaidėjų skaičius: 2-4
Žaidimo laikas: 2 val.
Žanras: Fantasy, Strateginis, Viduramžiai

Kaimynai lenkai toli pažengę stalo žaidimų pasaulyje. Jie ne tik lokalizavę visą krūvą žinomesnių stalo žaidimų, bet ir patys leidžia tikrai gero lygio, pasauliniu mastu žinomus žaidimus. Vieną iš jų šiandien ir aptarsiu. Žaidimas buvo išleistas pernai metų Eseno stalo žaidimų mugei ir iškarto šovė į populiarumo viršūnę. Jau prieš pasirodant jam žaidimas buvo apgaubtas įvairiausiais gandais. Pagal tuos gandus tai turėjo tapti vos ne geriausiu strateginiu žaidimu. Gerai dirbo pijaras. Stalo žaidimas tapo gana gerai žinomas ir Lietuvoje. Aišku, čia „Furorų“ dėka. Na bent kaip ten bebūtų stalo žaidimas pakliuvo ir į mano kolekciją, o šiandien aš bandau jį apžvelgti.

Žaidimas faktiškai skirtas dviems žaidėjams.Aišku yra galimybė žaisti trims ar keturiems, bet tai jau taisyklių interpretacija. Šiaip tai žaidimas dviems. Dvi pusės: Užpuolikas su piktųjų trolių ir orkų ordomis bandantis pralaužti sienos mūrus ir Gynėjas, kurio valdomi žmonės turi apsiginti nuo piktųjų gyvių. Žaidimo mechanika paprasta: kiekvieno rato metu užpuolikas gauna tam tikrą kiekį resursų ir gyvos jėgos, čia pirma rato fazė, jų dar kiekviename rate 5. Sekančiose 5-iose fazėse užpuolikas ir spręs kaip jam efektyviau panaudoti resursus ir karius. Ar siūsti juos prie sienos, ar gamintis įrenginius, ar net paaukoti keletą jų juodajai magijai ir užleisti ją ant gynėjo sienų. Atliekant pasiruošimus be jokios abejonės reikia laiko. Tą laiką Gynėjas gali išnaudoti stiprinant savo gynybinius įtvirtinimus. Kiekvienoje fazėje, kiekvienas veiksmas vertinamas laiko vienetais. Tuos vienetus gynėjas ir leidžia. Jam nereikia resursų, nereikia darbo jėgos, reikia tik laiko. Po 6 fazių vyksta susirėmimai, po jų žiūrima ar užpuolikui pavyko įsiveržti į vidų ar ne. Jei ne prasideda naujas ratas ir taip viskas nuo pradžių. Tų ratų žaidime 10, jei per 10 ratų užuolikas taip ir nesugebės įsiveržti, tai ir pralamės. Pralaimės net jeigu ir pavyks įsiveržti, nes įsiveržus skaičiuojami pergalės taškai. Pas ką jų bus daugiau tas ir laimės. Va ši taisyklė mane ir glumina. Žaidimo pradžioje užpuoliko sąskaitoje 10 taškų. Po kiekvieno rato vieną tą tašką, jei nepavyksta įsiveržti jis atiduoda gynėjui. Gynėjas turi 4 taškus, juos jis gali laikyti, o gali panaudoti kokiam geram dalykėliui, čia jau jo reikalas. Užpuolikas dar gali užsidirbti papildomus taškus, įvykdidamas kai kurias sąlygas. Bet vistiek jei jam nepavyksta įsiverti iki 7 ėjimų, paskui laimėti tampa labai sunku. Mano manymu šioje vietoje nebuvo labai paskaičiuota. gal iš viso reikėjo atsisakyti tų taškų, kažkaip palengvinant Gynėjo padėtį ir pergalės sąlyga pakeisti tik įsiveržė/neįsiveržė. Bet faktas vienas, jei užpuoliką valdo žaidimo naujokas jam laimėti bus begalo sunku. Problemą sprendžiam, jam duodami dar 3 papildomus pergalės taškus.

Kai gavau žaidimą ir studijavau jo taisykles – džiūgavau. „Čia turėtų būti geras žaidimas“, „Štai tokius aš mėgstu“ – čia mano mintys studijuojant taisykles. Sėdus prie stalo ir sužaidus keletą partijų tas entuziazmas po truputį slopo. Kodėl? Visų pirma, mano nuomone, tai vis tik labiau žaidimas vienam o ne dviems. Antrasis (Gynėjas) neturi didelės pasirinkimo laisvės ir plačios strategijos. Papraščiausiai stiprint gynybą, renkantis vieną iš keliolikos veiksmų. Tie patys veiksmai kiekvienoje partijoje. Atrodo, kad labiau patyrusį gynėją nugalėti šiame žaidime labai sunku. Užpuolikui sunku, o Gynėjui nuobodoka. Užpuolikui atsiveria platesnės galimybės strateguoti. Jis turės žymiai daugiau pasirinkimų. Leidėjai stengėsi duoti žaidimui kuo didesnį ilgaamžiškumą ir todėl pridėjo veiksmų kortas. Veikmų korta, kurių kiekvienai fazei žaidėjas gauna po 1, yra nurodyti tik 3 veiksmai, kuriuos užpuolikas gali naudoti toje partijoje. Iš viso tų veiksmų kiekvienoje fazėje bųna apie 9. Atrodo, va, išspręsta problema, kiekviena partija bus vis skirtinga. Nė velnio. Esmė lieka ta pati, kai kurie veiksmai kartojasi vos ne kiekvienoje kortoje. Atžaidęs kokias 5 partijas faktiškai nebematai skirtumo tarp vienos veiksmo kortos ar kitos.
Čia pažėriau nemažai kritikos žaidimui, bet vis dėlto aš ir dabar manau, kad jis nėra prastas. Tematika įdomi, žaidimo mechanika įdomi, ko gi daugiau reikia. Galbūt problema labiau manyje? Dabar rašydamas bandau primesti visus savo turėtus varžovus žaidžiant šį žaidimą. Aha, nė vieno patyrusio. Visus, su kuriais žaidžiau, žaidimą žaist ir taisykles mokinau aš pats. Pats žaidimą studijavau iš taisyklių. Tad tikrai gero ir stipraus varžovo šį žaidimą žaidžiant aš neturėjau. Gal su juo sužaidus atsivers kitos žaidimo galimybės? Jei kas norėtų parodyti, prašom, aš su malonumu suloščiau.
Kas mūsų laukia žaidimo dėžėje? Pati žaidimo lenta labai graži. Manau viena iš gražiausių mano matytų žaidimų lentų. Jai dedu labai didelį pliusą. Komponentai (kareiviai) mediniai kubeliai. Čia gal jau norėtūsi figurėlių, toks vaizdas gamintojai pataupė. Nors aišku užpuolikas savo kariauną renka atsitiktiniu būdu traukdamas ją iš maišelio. Būtų figurėlės koks čyteris apčiuoptų skirtumus ir išsitrauktų tai ko jam reikia. Bet vistiek nepaleidžia mintis kad pataupyta. Kartotiniai žetonai geros kokybės, geros spaudos, čia prikibti nėra prie ko. Taisyklių knyga. Taisyklės angliškame variante kiek suveltos, matosi kad tai verstinės. Apskritai ir čia jaučiasi taupymas. Juk galėjo Puolėjo ir Gynėjo knygas išleisti atskirai. Dabar gi tenka dalintis, vienas pavarto, kitas. Knyga reikalingas dalykas, joje aprašomi visi veiksmai. Ant lentos tik žetonai su simboliais, aprašymas knygoje. O ja reikia dalintis, o juk kol veiksmus atlieka priešininkas būtų galima pasigilinti ir į savo veiksmus. Ką čia taisyklės, gamintojai sugebėjo net atmintinę išleisti vos vieną, nepagalvoję, kad žaidžia juk daugiau. Ar vis dėlto tai žaidimas vienam, ką aš jau anksčiau samprotavau?
Žaidimo pliusai: graži žaidimo lenta, įdomi tematika, nėra sėkmės faktoriaus
Žaidimo minusai: Žaidimo partijos gana vienodos, nesubalansuoti žaidėjų veiksmai, užpuolikui sunku laimėti, nors ir pavyksta įsiveržti, puolėjo ir gynėjo knygos vienoje knygoje
Išvados: tai nei karinis, nei strateginis žaidimas. Kažkas tarp karinio ir strateginio. Manau jį galėtų tarpusavyje žaisti tas kuriam labiau patinka kariniai ir tas kuriam strateginiai. Šiame straipsnelyje pažėriau kritikos jam, bet manęs vis dar neapleidžia mintis, kad aš jo dar pilnai neišnaudojau.
Konkurencija su kitais žaidėjais: 10 – Mūšiai prie pilies sienos, kur pasigailėjimo nerasta
Optimalus žaidėjų skaičius: 2 – yra versija ir 3, ir 4. Bet vistik tai žaidimas dviem
Sėkmės ir strategijos santykis (%): 5/95 – net traukiamos pataikymo kortos sėkmės faktoriaus daug neužkelia (tie 5 procentai butent dėl tų traukiamų kortų), daugiau vien strategija ir taktika. Aklai puolant ar ginantis nieko nepavyks
Sudėtingumas – 8. Yra ką mokytis žaisti. Daug žetonų, daug pasirinkimų.
Bendras vertinimas – 6. Kažko jam vis tik trūksta. O gal labiausiai trūksta man? Stipraus žaidimo priešininko?

Hitleris žaidžia Lock’n Load

Seniai benaudotas skyrelis „Nerimtai“. Šį kartą Hitlerio wargeimo partija. Be komentarų :)

[vimeo]http://vimeo.com/15576466[/vimeo]

Pasidaryk pats. Zombie Plague

Šiandien pasiūlysiu pasidaryti žaidimą patiems. Zombie Plague tai jau žaidimas klasika, kas įdomiausia jis yra platinimas laisvai ir visi kas netingi gali žaidimą pasidaryti pats. Nors Lietuvoje yra bandančių iškišti šį žaidimą kaip autorinį. O kad būtų dar smagiau aš adaptavau žaidimą lietuvių kalba. Kaip ten bebūtų smagiausia žaisti gimtąja kalba. Žaidimo aprašymą galite rasti kolegos tinklalapyje.
Ko reikia žaidimui? Visų pirma lentos. Ją sudaro 6, kiek mažesni nei A4 lapai. Ją galima atsipausdinti su spalvotu printeriu, paskui lapus priklijuoti prie kartono ir apipjaustyti.
Kortos. Jų nemažai. Jos padarytos juodai-baltos, kad būtų galima spausdinti ir nespalvotu printeriu. Aš jas atsispausdinau ant lipdukinio popieriaus ir išsipjovęs užklijavau ant nusipirktų pigiausių paprastų kortų, todėl jų formatas ir pritaikytas būtent tokioms kortoms.
Ko dar reikės?
– D6 kauliuko (bent 1) (manau tikrai rasite)
– Žmonių figurėlių (kiekis nustatomas žaidėjų. Kiekvienai figurėliai reikės tos pačios spalvos žaizdų žymeklio arba atskiro šešiabriaunio kauliuko. Kaip figurėles galima naudoti kitų žaidimų figurėles (pvz. labai tiktų “Carcassonne” meepl’ai, kareivėlius ir pan.)
– Zombių figurėlių – jų reikės penkis kartus daugiau nei žmonių figurėlių. Gerai būtų, kad visi zombiai būtų vienodi. Tai gali būti kareivėliai, kito žaidimo figurėlės, plastikiniai kamšteliai, ar bent jau šaškės.
– Barikadų žetonai – 15 vnt. Kažkas, kuom būtų galima pažymėti pastatytas barikadas. Galima iškirpti iš kartono stačiakampius, arba tam puikiai tiktų pvz., kelio pagaliukai iš “Katano salos naujakurių”.
– Sunaikintų sienų žymekliai – 10 vnt. Šiais žymekliais žymėsite sugriautas sienas. Galima atitinkamai pažymėti iškirptus iš kartono stačiakampius, ar naudoti kitų žaidimų komponentus (pvz kitos spalvos “Naujakurių” kelio pagaliukus).
Žaidimo taisyklės, žaidimo lenta ir kortos spausdinimui guli boardgameclub.eu puslapyje.
Tai tiek. O žaidimas tikrai smagus ir azartiškas.
Aišku tekstuose, kortuose gali būti palikta klaidų, jei ką sužiūrėsite, praneškite. Pataisysiu.
Žaidimo taisyklių irgi yra nemažai variantų. Aš panaudojau, mano manymu, klasikines taisykles.
Žaidimo lentų irgi rasite nemažai. Kad ir boardgamegeek.com puslapyje.
Įdomu būtų žinoti ar kas pasidarys šį žaidimą. Jei tokių bus nemaža,i planuose yra adaptuoti serijai „pasidaryk pats“ dar keletą žaidimų. Kad ir tokį, kur daug teksto „Supe Munchkin“.
Gero visiems laiko prie žaidimo lentos!

„Small World“ taisyklės lietuvių kalba

Puikus žaidimas „Small World“. Bet kaip paaiškėjo iš komentarų po žaidimo apžvalga – daug kam dar kyla klausimų. Todėl skubu dalintis žaidimo lietuviškomis taisyklėmis. Šalia rasite ir trumpą atmintinę su rasių ir įpatingų sugebėjimų aprašymu. Atspauskite ją penkiais egzemplioriais ir žaidžiant galėsite duoti kiekvienam žaidėjui.
Taisykles rasite boardgameclub.eu puslapyje.

Tie laukiniai laukiniai vakarai. Carson City

Žaidimo statistika:
Išleidimo metai: 2009
Autoriai: Xavier Georges
Boardgamegeek.com reitingo vieta: 124
Žaidėjų skaičius: 2-5
Žaidimo laikas: 2 val.
Žanras: Laukiniai vakarai, strateginis, miesto statymas

Keliamės į laukinius vakarus. Aukso karštligė, naujakurių skverbimasis į vakarus įtakojo nemažai miestų įsikurimų. Vieną tokių Carson miestelį turime įkurti ir mes. Kiekvienas žaidėjas vadovauja savo kaubojų gaujai, miestelyje statome įvairios paskirties pastatus, superkame žemės sklypus, gauname pajamas. Tikslas būti kietesniu už kitus, daugiau pastatų ar sklypų, automatiškai daugiau pajamų bei galimybė gauti daugiau taškų ir aišku nugalėti.

Žaidimo procesas iš pirmo žvilgsnio nuvalkiotas: ant žaidimo lentos dedame savo žmogeliukus, jais rezervuodami tam tikrą veiksmą kurį atliksime šio ėjimo metu. Tokių veiksmo rezervavimo žaidimų paskutiniu metu tikrai pilna. Bet… „Carson City“ pasirodė vos prieš metus. Eseno mugėje. Ir iškarto tapo gana populiarus. Iki šiol nuomonės apie jį gana kardinaliai skiriasi. Skiriasi ir nuomonė tų, su kuriais man teko žaisti. Daug kam šis žaidimas nepatinka, daug kas keikia jį, bet nemažai daliai jis labai patinka. Patinka jis labai ir man.
Apie pačią žaidimo mechaniką trumpai jau užsiminiau įžangoje. Ir tikrai nieko čia nauja. Bet oj kiek būna norų kokioje nors „Agricola“ partijoje nustumti nuo laukelio priešininko žaidėją ir užsiimti tą lauką pačiam. „Carson City“ žaidime tai galima! Apskritai po strateginio žaidimo kauke čia slepiasi gana kenkėjiškas konkurentams žaidimas. Galimybių žaisti kenkiant kitiems šiame žaidime oj kiek daug. Kaubojai karšti vyrukai ir dvikovų išvengti neįmanoma. Čia šaudomasi dėl kokio geresnio veiksmo, ar žemėss sklypo, galima užiminėti priešininko pastatus ir taip nugvelbti pusę jo gaunamo pelno, galima supirkinėti žemės sklypus ir namus, tuo būdu mažinant varžovo pajamas. Žodžiu tikri laukiniai vakarai.

Žaidimą viso labo sudaro 4 ratai. Iš pirmo žvilgsnio atrodo tikrai mažoka. (pavyzdžiui tokioje „Agricoloje“ iš viso yra 14 ratų). Bet to tikrai užtenka. Mažas kaimelis su vienu namu žaidimo pradžioje, į pabaigą virsta nemažu miesteliu su salūnais, parduotuvėmis, bankais ir kitais visuomenei reikalingais pastatais.
Gana svarbus etapas kiekvieno rato pradžioje būna personažo pasirinkimas. Personažų 7. Jų suteikiamios galimybės įvairiausios: nuo papildomų samdinių – kaubojų pirkimo ar tiesiog grynų pinigų gavimo iki pastatų pirkimo su 50 proc nuolaida ar tiesiog žemės sklypo pasiėmimu. Žaidėjai personažus renkasi pagal savo sugalvotą strategiją. Aš pavyzdžiui pirmajame ture labai mėgstu nusipirkti keletą papildomų kaubojų. Nors tada pradžioje būna kiek striuka su pinigais, bet vėliau aš turiu didesnę jėgą. Čia tik mano strategija, kiekvienas pasirenka savają.

Personažai svarbu dar dėl vieno dalyko. Kiekvieno rato pabaigoje jūs galite turėti limituotą pinigų skaičių savo rankose. Kiek būtent nurodys jūsų pasirinktas personažas. Dažniausiai tai bus labai maža suma. Tik bankininkas, teduodantis menkus 9 dolerius rato pradžioje leidžia pasilikti kiek didesnę pinigų sumą. Tad renkantis personažą visada reikia pagalvoti kur išleisti pinigų perteklių.
Toliau viskas gana banaloka: žaidėjai savo meeplus-kaubojus dėlioja ant lentos. Dėlioti juos galima faktiškai bet kur: ant veiksmų laukelio, ant šiaip kokio žemės sklypo, net ant priešininko (jei noriu jį apiplėšti) ar savo (jei noriu apginti) pastatų. Vistik labiausiai žaidėjų akys krypsta į laukelius su pastatais. Būtent pastatai garantuoja pajamas ir žaidimo pabaigoje pražysta pergalės taškais. Nusipirkus pastatą jį reikia statyti nuosavame sklype ir vos pastačius tokį pastatą tae pačiame rate jis tau pradeda nešti pinigus. Pastatų įvairiausių ir jų statymo vieta priklauso nuo to kokiu būdu jie pajamas renka. Dažniausiai pastatai pinigus neša už kaimynystėje esančius namus – juose gyvena potencialūs klientai, jie eina kur jiems arčiau, ir tokiu būdu, pavyzdžiui salūnas, jums duoda pelną. Yra pastatų kuriems reikia daugiau erdvės (rančos), yra kuriems reikia kuo daugiau kalnų (kasyklos).
Taigi pastatai vaidina didelę rolę žaidime. Dėl jų dažniausiai ir yra šaudomasi. Užtenka dviems žaidėjams pareikšti pretenzijas į vieną ir tą patį pastatą ir įvyksta dvikova. Į dvikovą subėga visi tavo asmeniniame rezerve esantys kaubojai, prigreibę visus tavo turimus revolverius. Taip ir skaičiuojama kas stipresnis: visi tavo nepanaudoti kaubojai plius turimi revolveriai. Kad būtų įdomiau, kad būtų tam tikras atsitiktinumas metamas dar ir D6 kauliukas. Jo rezultatas pridedamas prie tavo turimos jėgos. Kas stipresnis tas laimi ir gauna teisę į tą veiksmą, pralaimėjęs gali guostis nebent tuo, kad jo pralaimėjęs kaubojus gryžta į žaidėjo asmeninį rezervą ir tuoj pat gali stoti į kitas dvikovas, tuo padidinat žaidėjo galią.
Strategijų mėgėjai turbūt jau surietė nosis – na va metamas kauliukas, didelis sėkmės faktorius. Šiaip jis niekuom nedidelis, mano manymu kaip tik duodantis žaidimui įvairiapusiškumo. Kam neaptinka net ir toks sėkmės faktorius – gali žaisti „Kit“ versiją. Joje jau nėra kauliukų, o yra jėgos žetonai. Panaudoji kurį ir jis tau nebesugryžta (na principas kaip :Dungeon Twister“).
Dėl tų dvikovų „Carson city“ ir nėra labai mėgiamas kai kurių pažystamų žaidėjui. Aišku, šiame žaidime ilgalaikė strategija negalima – labai jau dažnai situacija žaidimo lentoje kardinaliai keičiasi. Man, kaip nemėgstančiam planuoti toli į priekį, šis žaidimas tikrai labai patinka.
Žaidžiant patį žaidimą tenka daug skaičiuoti. Sakyčiau, net daugiau negu kokiame „Power Gride“. Reiks skaičiuoti kiek kainuos žemės sklypai ir pastatai – ar užteks jiems pinigų, reikia skaičiuoti kiek gausi už pastatus ir ar bus pinigų daugiau nei leidžia tavo personažas. Ir jei daugiau reikia numanyti kur tą perteklių padėti. Žodžiu skaičiuoti tikrai teks.

Leidėjai turbūt labai stengėsi, kad žaidimas būtų kuom ilgaamžiškesnis. Be bazinės žaidimo versijos, siūlomi dar keli variantai („Upė“, jau mynėta „Skrybelė“), siūlomi dveji personažų variantai. O ir pati žaidimo lenta kas kartą sudėliojama atsitiktinai ir situacija kas kartą vis skiriasi.

Žaidimo komponentams galiu drąsiai skirti 10 balų. Kaubojų meeplai atrodo kaip kaubojai. Pinigai padaryti irgi puikiai (neita papraščiausiu keliu ir neatspausti ant plono popieriaus), visi kartoniniai žymekliai padaryti iš storo, kokybiško kartono ir tikrai tarnaus ilgai. Ir iliustracijos žaidime labai puikios.
Žaidimo pliusai: kokybiški komponentai, kas kartą vis skirtinga žaidimo lenta, dinamiškas žaidimas.
Žaidimo minusai: kai kas keikia žaidimą dėl pernelyg dažnai kintančios situacijos, bet man tai privalumas. Prie minusų paminėčiau gana neaiškiai parašytas žaidimo taisykles.
Išvados: vieniems patinka strateginiai – ekonominiai žaidimai, kitiems kariniai. Jei pažaisti susirinks ir tokie, ir tokie – siūlyčiau išbandyti „Carson City“, manau, visi liks patenkinti.
Konkurencija su kitais žaidėjais: 10 – Labiausiai kenkėjiškas konkurentams strateginis žaidimas, kurį teko žaisti.
Optimalus žaidėjų skaičius: 4 – Penkiese žaidžiant darosi ankšta ir tada dvikovų būna jau per daug. 4 manau pats tas. Šiaip jis puikiai žaidžiamas tiek dviese, tiek penkiese. 4<3<5<2.
Sėkmės ir strategijos santykis (%): 20/80 – Laužiau galvą kiek čia užrašyt, ir manau, kad kiek sėkmės padauginau. Tas metamas kauliukas kažkiek juos duoda, bet sėkmė vistiek kontroliuojama. Norintiems dar sumažinti šį faktorių – yra „skrybelės“ variantas.
Sudėtingumas – 8. Pakeltas balas dėl sudėtingai parašytų taisyklių. Pačiame žaidime galimybių tikrai daug ir žaidžiant pirmąsias partijas gali būti sunkoka. Išaiškinti taisykles žaidimo naujokui irgi kiek užtrunka.
Bendras vertinimas – 8. Vienas iš mėgstamiausių mano žaidimų.

Blogui – vieneri!

Lygiai prieš metus prasidėjo šio blogo gyvenimas. Tiesa, apie stalo žaidimus rašinėjau ir ankščiau, dabar jau nebeegzistuojančiame bloge, bet specializuotas blogas vien apie šią pramogą įsikūrė būtent prieš metus. Per metus atrodo padaryta nedaug: virš 50 straipsnių, iš jų 23 žaidimo apžvalgos, pasidalinta 9 išverstomis į lietuvių kalbą žaidimų taisyklėmis. Atrodo tikrai nedaug, bet ir temos specifika neleidžia rašyti labai daug. Žaidimą visų pirmą reikia „išžaisti“, tik po to galiu rašyti apie jį. Pradėdamas rašyti tikėjausi sutikti bendraminčių ir tikėjausi, kad autorius būsiu ne aš vienas, deja, kaip rašinėjau čia vienas, taip ir rašinėju. :)
Vis dėlto smagu turėti nors ir nedaug, bet pastovių skaitytojų. Tai įpareigoja, bet maloniai įpareigoja. Prenumeratorių skaičius svyruoja nuo 30 iki 50 (manau čia ir feedburneris kažkiek durniuoja), per dieną puslapį aplanko apie 30-50 lankytojų. Skaičiai gal ir nedideli, bet žinant temos specifiką ir tai, kad įrašai nėra dažnai atnaujinami, manau visai neblogi.
Kas toliau? Dar nežinau, blogas, manau tikrai gyvuos, kaip gyvavęs. Dar yra krūva taisyklių, kuriomis pasiruošęs pasidalinti, dar laukia žaidimų apžvalgos. Tikiuosi tuo neapsiriboti.
Be to pradedu bendradarbiauti su www.boardgameclub.eu . Kuo pasireikš tas bendradarbiavimas dar nežinau, bet tikslas – padaryti tikrai didelį, informatyvų stalo žaidimų portalą. Laikas parodys ar išeis. Planuose stalo žaidimų vakarai ir turnyrai. Ir taisykles nuo šiol dėsiu į šį puslapį.
Kol kas tiek, o dabar jau galite sveikinti. :)

P.S. Jei vis dėlto atsirastų norinčių rašyti, maloniai prašome. :)