Tie laukiniai laukiniai vakarai. Carson City

Žaidimo statistika:
Išleidimo metai: 2009
Autoriai: Xavier Georges
Boardgamegeek.com reitingo vieta: 124
Žaidėjų skaičius: 2-5
Žaidimo laikas: 2 val.
Žanras: Laukiniai vakarai, strateginis, miesto statymas

Keliamės į laukinius vakarus. Aukso karštligė, naujakurių skverbimasis į vakarus įtakojo nemažai miestų įsikurimų. Vieną tokių Carson miestelį turime įkurti ir mes. Kiekvienas žaidėjas vadovauja savo kaubojų gaujai, miestelyje statome įvairios paskirties pastatus, superkame žemės sklypus, gauname pajamas. Tikslas būti kietesniu už kitus, daugiau pastatų ar sklypų, automatiškai daugiau pajamų bei galimybė gauti daugiau taškų ir aišku nugalėti.

Žaidimo procesas iš pirmo žvilgsnio nuvalkiotas: ant žaidimo lentos dedame savo žmogeliukus, jais rezervuodami tam tikrą veiksmą kurį atliksime šio ėjimo metu. Tokių veiksmo rezervavimo žaidimų paskutiniu metu tikrai pilna. Bet… „Carson City“ pasirodė vos prieš metus. Eseno mugėje. Ir iškarto tapo gana populiarus. Iki šiol nuomonės apie jį gana kardinaliai skiriasi. Skiriasi ir nuomonė tų, su kuriais man teko žaisti. Daug kam šis žaidimas nepatinka, daug kas keikia jį, bet nemažai daliai jis labai patinka. Patinka jis labai ir man.
Apie pačią žaidimo mechaniką trumpai jau užsiminiau įžangoje. Ir tikrai nieko čia nauja. Bet oj kiek būna norų kokioje nors „Agricola“ partijoje nustumti nuo laukelio priešininko žaidėją ir užsiimti tą lauką pačiam. „Carson City“ žaidime tai galima! Apskritai po strateginio žaidimo kauke čia slepiasi gana kenkėjiškas konkurentams žaidimas. Galimybių žaisti kenkiant kitiems šiame žaidime oj kiek daug. Kaubojai karšti vyrukai ir dvikovų išvengti neįmanoma. Čia šaudomasi dėl kokio geresnio veiksmo, ar žemėss sklypo, galima užiminėti priešininko pastatus ir taip nugvelbti pusę jo gaunamo pelno, galima supirkinėti žemės sklypus ir namus, tuo būdu mažinant varžovo pajamas. Žodžiu tikri laukiniai vakarai.

Žaidimą viso labo sudaro 4 ratai. Iš pirmo žvilgsnio atrodo tikrai mažoka. (pavyzdžiui tokioje „Agricoloje“ iš viso yra 14 ratų). Bet to tikrai užtenka. Mažas kaimelis su vienu namu žaidimo pradžioje, į pabaigą virsta nemažu miesteliu su salūnais, parduotuvėmis, bankais ir kitais visuomenei reikalingais pastatais.
Gana svarbus etapas kiekvieno rato pradžioje būna personažo pasirinkimas. Personažų 7. Jų suteikiamios galimybės įvairiausios: nuo papildomų samdinių – kaubojų pirkimo ar tiesiog grynų pinigų gavimo iki pastatų pirkimo su 50 proc nuolaida ar tiesiog žemės sklypo pasiėmimu. Žaidėjai personažus renkasi pagal savo sugalvotą strategiją. Aš pavyzdžiui pirmajame ture labai mėgstu nusipirkti keletą papildomų kaubojų. Nors tada pradžioje būna kiek striuka su pinigais, bet vėliau aš turiu didesnę jėgą. Čia tik mano strategija, kiekvienas pasirenka savają.

Personažai svarbu dar dėl vieno dalyko. Kiekvieno rato pabaigoje jūs galite turėti limituotą pinigų skaičių savo rankose. Kiek būtent nurodys jūsų pasirinktas personažas. Dažniausiai tai bus labai maža suma. Tik bankininkas, teduodantis menkus 9 dolerius rato pradžioje leidžia pasilikti kiek didesnę pinigų sumą. Tad renkantis personažą visada reikia pagalvoti kur išleisti pinigų perteklių.
Toliau viskas gana banaloka: žaidėjai savo meeplus-kaubojus dėlioja ant lentos. Dėlioti juos galima faktiškai bet kur: ant veiksmų laukelio, ant šiaip kokio žemės sklypo, net ant priešininko (jei noriu jį apiplėšti) ar savo (jei noriu apginti) pastatų. Vistik labiausiai žaidėjų akys krypsta į laukelius su pastatais. Būtent pastatai garantuoja pajamas ir žaidimo pabaigoje pražysta pergalės taškais. Nusipirkus pastatą jį reikia statyti nuosavame sklype ir vos pastačius tokį pastatą tae pačiame rate jis tau pradeda nešti pinigus. Pastatų įvairiausių ir jų statymo vieta priklauso nuo to kokiu būdu jie pajamas renka. Dažniausiai pastatai pinigus neša už kaimynystėje esančius namus – juose gyvena potencialūs klientai, jie eina kur jiems arčiau, ir tokiu būdu, pavyzdžiui salūnas, jums duoda pelną. Yra pastatų kuriems reikia daugiau erdvės (rančos), yra kuriems reikia kuo daugiau kalnų (kasyklos).
Taigi pastatai vaidina didelę rolę žaidime. Dėl jų dažniausiai ir yra šaudomasi. Užtenka dviems žaidėjams pareikšti pretenzijas į vieną ir tą patį pastatą ir įvyksta dvikova. Į dvikovą subėga visi tavo asmeniniame rezerve esantys kaubojai, prigreibę visus tavo turimus revolverius. Taip ir skaičiuojama kas stipresnis: visi tavo nepanaudoti kaubojai plius turimi revolveriai. Kad būtų įdomiau, kad būtų tam tikras atsitiktinumas metamas dar ir D6 kauliukas. Jo rezultatas pridedamas prie tavo turimos jėgos. Kas stipresnis tas laimi ir gauna teisę į tą veiksmą, pralaimėjęs gali guostis nebent tuo, kad jo pralaimėjęs kaubojus gryžta į žaidėjo asmeninį rezervą ir tuoj pat gali stoti į kitas dvikovas, tuo padidinat žaidėjo galią.
Strategijų mėgėjai turbūt jau surietė nosis – na va metamas kauliukas, didelis sėkmės faktorius. Šiaip jis niekuom nedidelis, mano manymu kaip tik duodantis žaidimui įvairiapusiškumo. Kam neaptinka net ir toks sėkmės faktorius – gali žaisti „Kit“ versiją. Joje jau nėra kauliukų, o yra jėgos žetonai. Panaudoji kurį ir jis tau nebesugryžta (na principas kaip :Dungeon Twister“).
Dėl tų dvikovų „Carson city“ ir nėra labai mėgiamas kai kurių pažystamų žaidėjui. Aišku, šiame žaidime ilgalaikė strategija negalima – labai jau dažnai situacija žaidimo lentoje kardinaliai keičiasi. Man, kaip nemėgstančiam planuoti toli į priekį, šis žaidimas tikrai labai patinka.
Žaidžiant patį žaidimą tenka daug skaičiuoti. Sakyčiau, net daugiau negu kokiame „Power Gride“. Reiks skaičiuoti kiek kainuos žemės sklypai ir pastatai – ar užteks jiems pinigų, reikia skaičiuoti kiek gausi už pastatus ir ar bus pinigų daugiau nei leidžia tavo personažas. Ir jei daugiau reikia numanyti kur tą perteklių padėti. Žodžiu skaičiuoti tikrai teks.

Leidėjai turbūt labai stengėsi, kad žaidimas būtų kuom ilgaamžiškesnis. Be bazinės žaidimo versijos, siūlomi dar keli variantai („Upė“, jau mynėta „Skrybelė“), siūlomi dveji personažų variantai. O ir pati žaidimo lenta kas kartą sudėliojama atsitiktinai ir situacija kas kartą vis skiriasi.

Žaidimo komponentams galiu drąsiai skirti 10 balų. Kaubojų meeplai atrodo kaip kaubojai. Pinigai padaryti irgi puikiai (neita papraščiausiu keliu ir neatspausti ant plono popieriaus), visi kartoniniai žymekliai padaryti iš storo, kokybiško kartono ir tikrai tarnaus ilgai. Ir iliustracijos žaidime labai puikios.
Žaidimo pliusai: kokybiški komponentai, kas kartą vis skirtinga žaidimo lenta, dinamiškas žaidimas.
Žaidimo minusai: kai kas keikia žaidimą dėl pernelyg dažnai kintančios situacijos, bet man tai privalumas. Prie minusų paminėčiau gana neaiškiai parašytas žaidimo taisykles.
Išvados: vieniems patinka strateginiai – ekonominiai žaidimai, kitiems kariniai. Jei pažaisti susirinks ir tokie, ir tokie – siūlyčiau išbandyti „Carson City“, manau, visi liks patenkinti.
Konkurencija su kitais žaidėjais: 10 – Labiausiai kenkėjiškas konkurentams strateginis žaidimas, kurį teko žaisti.
Optimalus žaidėjų skaičius: 4 – Penkiese žaidžiant darosi ankšta ir tada dvikovų būna jau per daug. 4 manau pats tas. Šiaip jis puikiai žaidžiamas tiek dviese, tiek penkiese. 4<3<5<2.
Sėkmės ir strategijos santykis (%): 20/80 – Laužiau galvą kiek čia užrašyt, ir manau, kad kiek sėkmės padauginau. Tas metamas kauliukas kažkiek juos duoda, bet sėkmė vistiek kontroliuojama. Norintiems dar sumažinti šį faktorių – yra „skrybelės“ variantas.
Sudėtingumas – 8. Pakeltas balas dėl sudėtingai parašytų taisyklių. Pačiame žaidime galimybių tikrai daug ir žaidžiant pirmąsias partijas gali būti sunkoka. Išaiškinti taisykles žaidimo naujokui irgi kiek užtrunka.
Bendras vertinimas – 8. Vienas iš mėgstamiausių mano žaidimų.