Ką žaisti šventinį vakarą?
Artėja didžiausios metų šventės. Greitai su artimiausiais žmonėmis sėsime prie kūčių stalo. Paskui Kalėdos, Naujieji. Susirinkus didesnei žmonių kompanijai visada yra smagu ir pažaisti stalo žaidimus. Tokiems žaidimams keliami tam tikri reikalavimai. Visų pirma jų taisyklės turi būti labai paprastos, nes krūva žmonių tikrai nesiklausys ilgiausių aiškinimų kaip žaisti, be to galimybė, kad kompanijoje bus žmonių, kurie iš viso nebus žaidę kokio žaidimo, išgąsdinti jų tikrai juk nereiktų. Be to tokie žaidimai turi būti linksmi, tada gera nuotaika garantuota, žmonės juokiasi ir laimingi, ko gi daugiau reikia šventei. Noriu paskelbti tinkamiausių vakarėliams žaidimų sąrašą. Į sąrašą įtraukti vakarėlių žaidimai, kurių nesunkiai galima įsigyti Lietuvoje ne tik hobyshopuose, bet ir bet kuriame didesniame prekybos centre.
Taigi stalozaidimai.blogr.lt rekomenduojų vakarėlių žaidimų TOP 5:
1. Dixit.
Žaidimas 3-6 žaidėjams.
Su papildymu „Dixit 2“ žaidimą galės žaisti iki 8 žaidėjų. Žaidimas, kuris leis labiau pažinti žmones. Net jeigu jūs menkai pažinosite žaidimo partnerius, sužaidę kelias šio žaidimo partijas taip jau tikrai negalėsite pasakyti. O į tuos, kuriuos jau manėte jau gerai pažystatntis, po žaidimo pažiūrėsite visai kitomis akimis. Žaidimas – fantazija tikrai nepaliks abejingų.
2. Saboteur.
Žaidimas 3-10 žaidėjų.
„Kas iš mūsų negeras? Tu?“. „Ne, baik tu, aš nieko blogo juk nedarau, tiesiog man korta neina“. Vienas linksmiausių blefavimo žaidimų. Visos partijos dažnai lydimo gero juoko doze. Mano nuomone, tai apskritai geriausias stalo žaidimas vakarėliams, kurį susėdus žaisti 1 ar 2 partijomis neapsiribojama.
3. 6 ima.
Žaidimas 2-10 žaidėjams.
Žaidime 104 kortos su skaičiukais nuo 1 iki 104. Atrodo kaip paprasta! Bet kiek dilemų sukelia tie skaičiai. Kada išleisti mažiausią skaičių? O gal rizikuoti ir leisti didžiausią? Kiek pastebiu šis nesudėtingas, bet įdomus žaidimas, tarp tų kurie nėra gerai pažystantys stalo žaidimus visada sukelia geras emocijas. O svarbiausia, jis patinka ir tiems, kas giliau žino apie stalo žaidimus. Dar galėčiau pasakyti, kad jis vienodai įdomiai žaidžiasi tiek 2, tiek 10. Tik strategijos tokiu atveju skiriasi. O tai žaidžiant tokius žaidimus būna retai
Žaidimas 2-8 žaidėjams.
Ko gero rimčiausias iš viso top’o žaidimas. Tačiau tikrai nėra sudėtingas ir taisyklės greitai paaiškinamos. Čia statysime miesto kvartalus, pasirinksime sau personažus, bandysime atspėti ką pasirinko priešininkai ir bandysime jiems trukdyti. Sakyčiau žaidimas turi idealų balansą tarp žaidimo įdomumo ir taisyklių paprastumo.
5. Bohnanza.
Žaidimas 3-6 žaidėjams.
Šiame žaidime auginamos pupelės ir jos pardavinėjamos. Panaudokite visas savo derybų, prekybos įgūdžius. Iškišinėkite priešininkams niekam nereikalingas pupeles ir bandykite supirkti visas brangiausias. Žaidimas kuriame kiek reikės pasukti galvą. Iš viso TOP’o šis žaidimas galbūt ir turi sudėtingiausias taisyklės, bet ir jos bus greitai perprastos.
Taigi žaiskite, bendraukite. Bus tikrai smagu ir nepamirštama. Gerų Jums švenčių!
geras sąrašiukas, bet manau, kad čia būti galima įtraukti dar ir seną gerą UNO (jeigu jau 6-ima yra) :)
Saboteur turiu, bet truputėlį nuobodus.
Nors dar gal pridėčiau Alias :)
Saboteur nenuobodus tiems, kas mėgsta blefuoti (ir moka) :)) Sutinku dėl Dixit ir Saboteur, kaip vakarėlių žaidimo. Citadelėms turiu alergiją :))) visi matematiniai su skaičiais ir kombinacijomis kažkaip netraukia.
Na jei jau Saboteur nuobudus… :)
„6 ima“ matematiniu nepavadinčiau, nors ten yra veiksmų daugiau/mažiau, bet skaičiuoti tikrai neprireiks.
Gal kas gali papasakoti kaip zaisti 6ima? ar imesti nuorodele:) nusipirkus bet nesuprantu tu taisykliu;(
6 ima bandau trumpai nupasakoti
Visi žaidėjai gauna po 10 kortų. Dar 4 kortos atverčiamos ir padedamos stalo centre.
Visi žaidėjai iš savo turimų 10 kortų išsirenka 1 ir užverstą pasideda priešais save. Kai visi tą padaro, šios kortos atverčiamos.
Tada kortos pradedamos dėlioti į eilę. Pradedant nuo mažiausios atverstos kortos, jos paeiliui dedamos į eilę prie tų 4 atverstų kortų. Dedama tokia tvarka, kad dedamos kortos skaičius turi būti didesnis už į tą eilę dedamos kortos skaičių, bet jis turi būti kartu ir artimiausias tam skaičiui. T.y. jei dedama korta „40“ prie kortų su skaičiais: „12“, „18“ „32“ ir „39“, tai ji dedama šalia „39“, nes yra tam skaičiui artimiausia.
Jei visos kortos už dedamą į eilę kortą yra didesnės, tada žaidėjas, kurio korta dedama išsirenka kurią nori eilę ir ją pasiima užverstą pas save (užverstas ant stalo, ne į rankas).
Taip ir dėliojamos kortos. Kai visos pasirinktos kortos sudedamos, tai žaidėjai iš likusių 9 vėl pasirenka po kortą ir procedūra kartojasi.
Jei į eilę padedama 6 kortą, tai tos kortos žaidėjas turi pasiimti 5 tos eilės kortas pas save (užverstas ant stalo, ne į rankas), o jo 6 korta suformuoja naują eilę.
Taip ir žaidžiama kol žaidėjai išleidžia visas 10 gautų kortų. Tada suskaičiuojami ant gautų kortų ragai ir jie užrašomi kur nors.
Žaidžiama kol kas nors surenka 66 ragus (galima nutarti ir kitaip). Laimi mažiausiai ragų surinkęs žaidėjas.